Pakruojo literatų klubas "Židinys"
Seni
kelmai,
Storieji
ąžuolai,
Atverkite
į dangų
Savo akis,
Šaknis - į
žemę,
Prie jūsų
auga
Mažos
gilės,
Kurios iš
jūsų
Gyvybės
vandenį
Po gurkšnį
geria...
Prie
apleistų namų,
Senų
sodybų,
Dar auga
ąžuolai,
Nes jų
nekirto laikas...
Kiek
praradai,
Tiek
atradai,
Priglausdamas
mažylį,
Tuo ir
laiminga ateitis,
Kad ir
varge užgimusi,
Įleidžia
į žemė šaknis
Ir saulė
ją maitina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą