Rudens ranka
Nemeiliai glosto,
Vis ūžauja šakas,
Paskutinius lapus
Kaip ašaras nušluosto;
Šalta ir drumzlina
Ryto migla...
Einu vis pas tave
Tarsi į gražų,
Spindintį ramybės uostą,
Kiekvieno medžio klausiu,
Kuris tik primena tave...
O kaip mane
Tu šiandien sušukuosi,
Juk esame tokie panašūs,-
Plika tavo galva.
Pasiėmiau nuo sniego
Vieną lapą, glostau...
Nejaugi ir širdis tokia -
Šalta...balta?
Prikelk mane.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą