Sudužusių sielų sala,
Sudužusių laivų pakrantė -
Čia akmenų uola
Ir teškiasi banga,
Sudūžta ji į skardžių,-
Sudužusi svajonė
Niekada jau neišplaukia.
Pražydusi gėlė šalia
Iš jūros gilumos
Sudužusias šukes
Ant savo rankų neša
Ir žuvėdras šaukia...
Oi, neša bangos vėtrą,
O namų švyturys
Pro mažą langą švyti,
Plevena baltą burę
Kaip mažą nosinaitę...
Sudužusi širdis
Jau nieko nebelaukia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą