Gyvenimo akistatoje

Mano kelias – tik ten,

Kur kalneliai, miškai,-

Kur einu, vis takai,

Praminti amžinai.

Tėvai vedė mane,

Aš vaikus vėl vedu -

Nėra vienišo tako,

Aukštus kalnus lenkiu.

Į mažesnį įkopusi

Gražią dainą girdžiu -

Skrenda sakalas raibas,

Neša paukštį vaikams,-

Juk abu giminės

Tos pačios, tik nebausk

Ir nešauk...