Kiekvienas medis
Dygsta atskirai:
Vieni iš grūdo,
Kiti iš auglio,
Kurio šaknis giliai,-
Ten protėvių kapai,
O viršūnėlę saugo
Dangaus erdvė,
Neišmatuojama –
Aukštai.
Kai ten kas dieną
Pasibeldžiame,
Vis girdisi garsai.
Ateina jie per vandenį,-
Koks jis bebūtų -
Gėlas ar sūrus,
Skaidrus ar purvinas,
Vis tiek reikės išgerti,
Kad augtų medis
Savo šaknimis - į gylį,
O šakomis – į plotį,
Viršūne - į dangų,
O širdys susisiektų
Tik aukštai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą