Gal pasenau kaip obelis,
Gal pavargau kaip žvirblis,
Po palėpes pasikarstęs
Ir vis neradęs savo grūdo,
Pagaliau, ir tas apkarsta...
Taip mėgdavau plutas
Ir žiauberę kietoką,
Dabar atšipo dantys -
Nebeįkandu obuolio...
O obuolys nuo obelies,
Kurią sodino tėvas,
Bet palikau namus
Ir savo mielą tėviškę.
Saldiniai buvo obuoliai -
Ilgam jų nepadėdavau,
O antaniniai taip seniai
Irgi prinokę krisdavo...
Atrodė, sunkūs buvo tie keliai
Į mano sodą tėviškės,
Bet pažiūrėjusi ilgiau
Dabar tik pamačiau,
Kad jie visur vienodi.
Padėk pasiekti mūsų šaką
Ir gardų obuolį nuskink,
Kad vėl žydėtų sodai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą