Rudenį vėlyvą

Sunku pagelsti nemylėjus,

Nepabučiuotai saulės,

Nepakylėtai vėjo…

Liūdna nuvysti jaunai,

Neišskleidus žiedo,

Kol neaplankė bitės,

Nenunešė kvapų į korius,

Kuriuose mažyliai miega…

Negera linkti senai, –

Šiurkštūs delnai,

Pražilo galva smilgos,

Menki grūdeliai pasisėjo,

Iš tūkstančių ras savo vietą

Gal koks vienas…

Daigeli, kelkis

Rudenį vėlyvą, –

Tu – toks vienas.