Versmė

Sunku atspėti,

Iš kur kyla versmės,

Iškasi šulinį,

Bus pilnas jis vandens,

Kiek semsi, neišsemsi,

Virvės srovė,

Net raibsta akyse

Ir bus vis gera,

Ir graudu…

Iš sielos gilumų ji kyla,

Kasi lyg auksą,

Išplauni ir iš smėlio,

Paskui neši ir dalini

Visiems iš saujos –

Visą rėtį,

Kam – po šaukštą,

Kad to gerumo būtų

Ne tik sau…

Versmės visiems pakanka,

Prakask ir saugok,

Kad neuždumblėtų,

Tik nendrėmis apaugtų,

Šnarės ir žiemą,

Gersi po ledu,

Nuo pat šaknų ir pasisemsime

Abu.