Kiekvienas
rytas – vis kitoks
Ir
mes labai skirtingi,
Nors
žiūrime į tuos pačius medžius,
O
jaučiame kitaip,
Kaip
lapai juda
Ir
nuo vėjo šakos linksta,
Iki
šaknų virpina.
Kiekvieną
rytą
Pamatuoja
laikas,
Nujaučiame,
kad jis kitoks,
Kitokią
muziką pasiūlo,
Gal
plaka dar ir mano,
Kaip
motinos, tavo širdis ritmu,
Abu
mes jaučiame
Tą
patį ryšį,
Dėkojame
ir dangui,
Kad
esame laimingi.
Užaugs
ir medžiai
Pavasarį
žydės ir lapai sužaliuos,
Rudenį
pagels,
Vėl
bus šviesu ant sniego,
Paskęs
saulutės spinduliai pusny,
Žemės
laikinai tik nepasieks,
Kur
mūsų protėviai užmigę,
Patinka
tai mums
Ar
nelabai patinka...
Oi,
nešamės per žemę
Savo
laiką.
Ona ir Birutė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą