Užgijusios žaizdos

Prideginta žaizda

Daugiau nebekraujuoja,

Bet gyja labai pamažu -

Užtenka vieno brūkštelėjimo

Ir vėl pasrūva ji krauju.

Sugyja, per ilgas dienas sugyja,

Bet lieka randas

Ant buvusių gilus,

Kai grįžta atmintis,

Labiau iškyla,

Net žodis žeidžia grįžtantis...

Laimingas tas žmogus,

Kurio niekas nepėrė

Ir nekryžiavo net žodžiu...

Oi, tuo dar netikiu,

Nors mano amžius jau prabėgo,

Nesutikau tokių...