Dvi akys ir jos mano,
O ežerų tiek daug
Ir upių ne viena,
Kurias mažieji pildo.
Ir ašara maža,
O jų tiek visada...
Iš kur jos prisipildo?
Vis pabaru save,-
Nereikia verti taip dažnai,
Juk ašaros atgal negrįžta.
Negrįžta upės,
O gėlo vandens
Pasaulyje pritrūksta.
Iš kur druska,
Kurios vis atsiranda?
Iš akių ir sielos gilumos
Vis kaupiasi ir kaupiasi,
Kol pagaliau ištrykšta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą