Kiekvienas menininkas
Rodo savo sielą,-
Padaro darbą – tai diena,
Tas nuostabiausias laikas,
Kai į užmarštį nueina
Ir nerimas, ir rūpestis -
Palieka tik daina.
Paveiksle žydi gėlės,
Jį pakabina ir apkaišo
Vasaros smilgomis,
Girliandomis per Kalėdas,
Pastato vazą ant palangės,
O vėjas ima ir sudaužo
Užverdamas tik langines...
Langai – gyvenimo verpetas;
Renku, lipdau jo veidą,-
Kaip veidrodžio šukes,-
Matau jau tūkstantį akių,
Daug lūpų ir dar ilgus
Saulės vakarėjant plaukus
Ir jau užvertas nakčiai langines...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą