Džiaugsme, skausme,
Pakilime, nelaimėje
Imu į ranką plunksną,
Pavirstu į balandę,
Į baltą gulbę pavirstu,
Tada ir skrenda mintys,
Ašaromis plaukia -
Vis į tuos pačius žodžius.
Čia sutelpa ir gilumos,
Ir dangaus aukštis -
Visa erdvė nematoma,
Daug dyvų dyvinų,
Paskęsta čia vaivorykštė
Ir nusileidžia paukštis,
Suglaudžia nakčiai
Jau pavargusius sparnus.
Dėkoja saulei,
Kuri nusileido baugščiai,
Bijodama dėl savo
Liekančių vaikų...
Vėl plunksną į rankas imu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą