Kai dar nėra šešėlių
Prie akių, sniege,
Rašau ant tošies beržo
Savo žodžius nuo vėjo,
Bet kaip visada,
Rankas kaip juodvarnis
Plačiai plačiai
Sparnus išskleidžiu.
Mano ruduo gražus,-
Tai kas, kad plaukus
Dažė ir nubalino
Ir širdyje randai giliai,
Kurių paslėpti nebegalima.
Gyvenimo svarstykles
Pakeliu aukštai aukštai;
Oi, lapkritys taip gairina...
Tegu, aš skrisiu,
Iš paskos man skrenda
Juodvarnių šimtai,
Į gimtą šalį skrenda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą