Klausausi muzikos,
Rašau vis savo dainą -
Ne iš piršto laužiu
Ir atsiminimus visus
Rašau, rašau, rašau...
Yra visokių,-
Jie - kaip pasaka
Be pabaigos;
Kasdien iš naujo,-
Vis atsiverčia lapas
Ir girdžiu pasaulį,
Kaip skamba lašas
Šio rudens auksinis,
Rytais pakimba ant šakos...
O diena būna
Vėtyta ir mėtyta -
Juk vėjams net nėra
Pradžios nė pabaigos.
Kur žmonės, ten ir vėtros -
Sekioja iš paskos...
Jauniems - naujos dainos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą