Čia mano žemės lopinėlis -
Jau senokai ant jo atsistojau
Ir į vakarą žingsniuoju,
Bet nebijau nakties -
Ir ten turėtų būt šviesa,
O koks šviesus šis rytas:
Saulė šypsosi žemai,
Neįdienojo ir byra spinduliai.
Grįžtu pro vakarą -
Per skaistų nakties nerimą,
Kad neištrykštų tik raudona
Spalva ant vaiko, kario,
Motinos širdies...
Dabar tik rytui
Ranka pamojuoju
Ir visų žemei -
Gražios ateities.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą