Mano paslaptis

Aš niekada dėl nieko
Sau nesigailėjau,
Ką padariau,-
Tik sau kenkiau;
Daug ką kitaip
Gal ir galėjau,
Bet tiek jau to,
Dabar sakau...
Nekeisčiau metų,
Su tavimi gyventų,
O bučinių ir neprašiau -
Juk buvo mūsų žodis šventas,
Klauseisi tu manęs
Ir aš tavęs klausiau.
Prisiglaudžiau,
O tavo rankos
Vis apkabindavo tvirčiau,
Nes į pakalnę metai slenka -
Aš tai jaučiu, tik nesakau.
Antra jaunystė ...
Ji kaip šventė;
Nepakartojama,
Kaip pirmas bučinys,
Todėl ir verta jausti,
Ir toliau gyventi,
Nesigailėti,
Kad tie metai nesugrįš...