Ir šaltinėliai iš kalvų,
Ir šuliniai -
Ranka pasemti;
Nereikia netgi kibirų,
Gali priklaupęs atsigerti.
Klaupiuosi prie gyvybės
Tų tikrųjų vandenų,
Kurį teturi moters
Įsčios šventos.
Tu-karalienė,
Nors ir be karūnos;
Tavo šaltinis-juokas,
Sklindantis iš lopšio,
Kai Tavęs vis siekia -
Mažos, tyros, švelnios,
Dar be nuodėmės -
Tavo dukrelės rankos.
Būk saule iš rytų
Ir spinduliu šiltu
Vaiskios dienos,
Būk vakaro raudono
Geruoju mėnuliu,
Kuris jau į gyvybės šulinį
Rankas nuleido,
Apvaisino vandenį.
2011 m. rugpjūčio 7 d., sekmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą