Savo gyvenimo skeveldrų
Niekada į vatą nevynioju
Ir nieko nešaukiu
Sau į pagalbą,
Nes gerai žinau,
Kol neišrinksi jų
Nuo savo tako,-
Šiltą patalą tik pasiklojęs
Svajosi apie rytą,-
Bus ilgai tamsu.
Prisisuka verpetas,
Į upelį įklampoju;
Brasta prasideda
Nuo molio pakraščių...
Ištiesiu ranką Tau -
Lengvesnė bus kelionė,
Kai brisime abu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą