Našlaičių darželis

Gaila našlaičių
Ir tokių vaikų,
Kurie vieni
Sau kelią skynė.
Nepritekliai išrėžė
Randus ankstyvus
Dar ant siaurų kaktų,
Ir prie silpnų rankelių
Plono, mažo riešo
Rūpesčius pririšo,
Kuprą prikabino;
Vargas mojo ir grūmojo.
Bet kojos brido upelius,
Iki kulkšnies klampojo,
Tiktai tada apsigaubė pečius
Sava skranda,
Kada surado kelią,
Atsitiesė ir atsistojo.