Antrankiai

Civilizacija žmogų sukaustė,
Kai sugalvojo nuobaudas,
Įstatymus ir jų spragas,
Kai mokė vieno,
O kitaip gyventi lemta -
Uždėjo kaukes, antrankius
Ir grandines...
Dabar vis einame į laisvę
Jausdami ant kojų pančius
Ir triname širdies žaizdas...
Nauja diena-giliau į prarąją
Nuo pirmapradžio jausmo,
Kad vaikštai tau padovanota,
Prigimta visų žeme...
Ir nežinai, kas tu,-
Netgi kas "aš".