Kokia laimė aplankytų
Per Naujuosius žemę,
Kad gimtų tūkstantis,
O niekas nepanirtų
Vėl į juodą prarają…
Spindėtų ant eglučių
Tūkstančiai švieselių,
Pašauktų vaikas prakalbėjęs:
„Tėti, mama’’…
Kas kelia taurę vyno
Ar putojančio šampano,
Pasako porą žodžių
Dangui.
Nuoširdus AČIŪ mieloji Onute už tokias jautrias ir nuostabias eiles! Laimingų, kūrybingų ir sveikatos kupinų Naujųjų 2022 Metų Jums, mieloji Onute!
AtsakytiPanaikinti