Rytais
saldus, kaip sielos virpesys,
Prisiminimas,
kad yra vaikai,
Kurie
ir apie tave mąsto,
Prisimeni
dažnai ir savąją vaikystę,
Kurios
jau niekas kitas nebemato.
Vienam
pasisekė, kitam – ne taip,
Trečiam
likimas lėmė naštą,
Jinai
tokia sunki ir motinai,
Nes
nebegali drauge nešti.
Diena
ilga ilga, o vakaras – ant slenksčio,
Pakiši
kumštį po skruostu ir užsimerksi,
Galbūt
tada ateis sapnai
Daug
šviesesni už dabartį...
Tinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiAutorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiTinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiAutorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikinti