Ieškau gyvenimo prasmės,
Bet tai – beprasmiška;
Tas pats, kaip jūroje
versmės,
Kai ji plati,
O upeliukas siauras
mąžta...
Praryja jį banga
Ir atsidūsta praeitis,
Gyvenimas – miražas, –
Jis nuplaukė, ir taškas.
Neburiu iš kavos tirščių,
Neverčiu kortų kaladės,
Pati seniai žinau,
Kad visa tai –
beprasmiška.
Svajoju, kad basa brendu
Per žalią pievą,
Renku skaidrią rasą,
O prieš mane – lenta,
Tik šimtalangės šaškės,
Galvosūkis šalia,
Nes reikia ir prasmingai
Paskutinę partiją
išlošti...
Jus labai naši, šviesi ir talentingė poetė!
AtsakytiPanaikintiIrgi geras ir išmintingus žmogus!
Linkiu jums ilgas gyventi ir daug kūrybišku sėkmės!
Dabar jusu pastoviai skaitytoja Irina Romanova.
Ačiū.Labai džiugu.
AtsakytiPanaikinti