Mano filosofija

Esu jums atvira,

Kaip srauni upė,

Iš kur ji išteka,

Net pati nežinau,

Bet sukasi verpetai,

Galva sukasi,

Po medžių šaknimis

Jau išgraužos yra...

Ilgiuosi gyvojo vandens,

Bet visur varlės tupi

Ir saugo paslaptį,

Kurios nėra...

Po viena šaknimi

Jau greitai ir prigulsiu,

Bet gal nejausiu,

Kad šlapia po žeme...

Esu be paslapčių,-

Jos tuščios ir nevertos,

Kad saugotų net svetimas...

Kai tu mane pastumsi,

Po kojomis pajusi,

Kad vietos dar ir tau yra -

Tai mano filosofija.

Negi be jos

Daugiau yra kažkas?