Vis garsiau
Į mano langą
Nuolatos barbena,
O vakaro gaisai
Dar dega, dega...
Galėtų plustelėti
Švelni šiluma,
Bet jau ruduo
Saulutę palei horizontą
Vis arčiau ridena;
Tuojau vėsa
Į trobą prasigaus
Ir užsivers
Į ežerą durelės.
Visur ir visada
Visus rudens nostalgija
Į vakarą žiūrėti verčia.
Matai:kalnagūbris,
Už jo-tamsa...
Oi, ne!
Dar vakaras raudoniu
Dažo mūsų veidus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą