Eilės

Kas po to

2012-02-17T11:48:00.001-08:00

Yra tamsa veidmainė,-

Kaip naktis juoda,-

Yra gyvybės siūlas...

Jį mezga voras,

Motinos ranka

Šilko gijas, vos matomas,

Jos nenutrūksta,

Nors ir labai plonos...

Kada gyvenimas nuaudžia

Rankšluostį į tolumą

Ir sudeda visas gijas,

Ateiname prie slenksčio,

Nusiplauname rankas ir kojas,

Tada ir būna

Paskutinė verpstė susukta -

Tai nežinia...

Tokia tamsa juoda,

Kurios daugiau nemato žmonės.

Muzikantas

2012-02-17T10:39:00.004-08:00

Didžiulių rūmų menės,

Garbūs ponai, ponios

Ir muzikantas

Su peruko garbiniais;

Jam muzika viską atstoja,

Jis klausosi tiktai jausmais...

Nemato-kažkas šnibždasi

Ar porose sukibę šoka,

Pameta nosinaitę,

Kad pakeltų mylimas,

Tik jis nemato -

Pats nešoka...

Pranyksta muzikos garsai,

Kada pakyla nuo fortepijono.

-Oi, bravo,- kažkas šaukia...,-

Ko tu nutilai?

Juntu ir to gana (Bethovenas)

2012-02-17T10:21:00.001-08:00

Daug ko nematome,

Netgi negirdime,-

Kaip ir savo širdies,-

Bet ji juk plaka

Ir varinėja kraują

Nuo pačių pirštų,

Vėl iki širdies...

Daug ko nežinome,

Bet jaučiame tą galią

Ir paskutinį virsmą,

Kuris ir mūsų

Sielas nusineš...

Dėkoju lemčiai,

Kad mane pagirdė

Klavišų skambesio

Iš pat gelmės.

Muzikos fone

2012-02-17T10:08:00.001-08:00

Kai spaudžia smilkinius

Ir stingsta rankos,

Kai kažkas spustelėja širdyje,

Einu tik pas tave,

Prie tavo šiltų rankų,

Kad dar pajusčiau

Gražų, tyrą jausmą,

Kuris vis laiko šį pasaulį

Su tavimi ir manyje...

O muzika tiktai jautrumo fonas -

Jis prikelia ir atveria

Vis klodus gilesnius,

Tada gyvenimas atrodo

Tiktai pusiaukelė...

O gal iliuzija, apgaulė,

Bet taip dar norisi ir jos...

Savas dūmas

2012-02-17T09:40:00.001-08:00

Kas savo namuose,-

Viskas gražu ir miela,

Net dūmo kvapas,

Suodis kamino;

Tai kas...nubalinsiu rankas

Į savo kiemo sniegą

Ir bus švaru...

Tai mano tėviškė -

Nuo durų iki kelio -

Juk neseniai ir išėjau,

Tik trumpas tas gyvenimas,

Todėl ir taip mažai buvau.

Kai pareinu, atsiremiu

Į lango rėmą,-

Negirgžda, kaip seniau,

Jau ne medinis,

Daug šaltesnis...

Jį vis plačiau atvėrusi

Kitus vaizdus matau.

Tėvynės vartuose

Nėra senos motulės,

Rūpintojėlis tik muziejuje,

Bet jį dar širdyje

Ir šiandien pajutau.

Lyg dūmas ir dabar

Jau į akis nusėdo...

Nejaugi pravirkau?

Italijai

2012-02-17T07:49:00.001-08:00

Ir tolimi kraštai

Prie mūsų priartėja,

Kai mes aplankome,

Nors kartą per gyvenimą,

Atsivežame suvenyrą -

Medžio grūdą,

Kuris neauga net pas mus,

Bet šilumą pasėja...

Kai net kankorėžis

Ir žiemą man parodė

Savo tikrą sėklą,

Kaip perlas sužibėjo.

Saulės ratas gal atsigręžė

Ir suspindėjo vandenų,

Kalnų ir taip gražių

Dainų šalis.

Italijai sakau:

-Tu visada išlik graži.

Skiriu R.Narkui

2012-02-17T07:11:00.001-08:00

Žaviuosi visada

Stipriomis vyro rankomis -

Jos gali kelti pūdą

Tarsi plunksną

Taip lengvai

Ir Motinai skarelę rišti -

Švelniai, atidžiai.

Jos gali nuotaką nunešti,

Vestuvių puotoje

Pašokti su visais;

Jos gali rūmą pastatyti

Iš ledo gabalų -

Bus šilta ir jauku,

Kai mylimojo rankos

Užkurs ugniakurą

Ir pasidalins duonos

Paskutiniais kepalais.

Jos gali vandenį pasemti

Ir lūpine armonikėle

Užgrot linksmai...

Tos pačios rankos -

Moters, vyro – gražios,

Kai mylimos labai...

Sparnai

2012-02-17T06:44:00.001-08:00

Kiekvieno paukščio

Vis kitokios plunksnos

Ir sparno plotas,

Ir mostai kiti,

O ir pakyla į padangę,

Deja, juk ne visi...

Kai kam žalios

Žolės užtenka

Ir sniegas būna

Mielas prieglobstis,-

Kaip pasagėlės

Krūtinėlių lankas -

Kurapkų tai žymė.

Dabar tik supratau,

Ko jiems užtenka,

Sparnų – juos turi

Juk visi...

Žiemos rogėse

2012-02-17T05:21:00.001-08:00

Prie virpsto -

Kartis ir kaladė;

Koks smagumas,

Kai rogėse keli

Ir vienas suka,

Tartum vėjas neša.,

Greit žiemą šitaip išvarys.

Kaip žaižaruoja baltas ledas

Ir širdyje ugnis,-

To nepamiršta senas,

Moko mažą,

Kaip tokį džiaugsmą

Žiemą sau pasidaryti.

Tada visi metų laikai vienodi

Ir dienos visos -

Nuo pat ryto iki vakaro,

Netgi naktis graži atrodo,

Kai savo rogėse esi...

Patys sau kūrėjai

2012-02-17T03:24:00.000-08:00

Jau vien dėl to,

Kad esame gyvi,

Dėkojame kūrėjui,

Po to ir patys

Turime sukurti

Gyvenimą jau tokį,

Kokio ir norėjome

Tarsi vandens gyvybės

Nuolat pasisemti.

Juk žemė ta pati,

Tik kojos vis kitų

Per ją praėjo

Ir turime dar pėdas atsirinkti...

Jei ne į tas pataikėme,

Aukščiau galvą pakėlę,

Praminsime šalia savas,-

Iš visko reikia gyvastį paimti.

Oi, kiek jėgų tam reikia -

Niekas nepadėjo,

Net ir kūrėjas...

Jo misija baigta

Su gimimu.

Kažin kelintas praregėjimas

2012-02-17T01:16:00.000-08:00

Žmogaus gal tokia prigimtis,-

Pirmiausia - jis klajojo;

Valgė, ką nušovė, sumedžiojo,

Paskui, jei liko, pardavė.

Dabar jis tapo ir pirklys,

Kuris nupirko, nunešė

Ir pats sau likučius sukrovė.

Kai jau turėjo laiko,

Laisvas nuo medžioklės ir namų,

Dainavo, šoko

Ir kūrė muziką kitiems,

Kas to nemoka...

Paskui išrado raštą ir skaičius,

Galėjo ir kitiems palikti -

Taip ir atėjo mūsų giminėms

Jų išmintis ir juokas.

Dabar tik graibome mintis,

Dėliojame net į žodynus,

Gal ką ir kuriame kitiems

Bet tai istorija tik žino...

Panašūs daromės į klajoklius,

Kurie nešioja ir parduoda

Kitų perlo skrynią.

Pakantumas

2012-02-16T13:23:00.000-08:00

Tai mūsų Lietuva –

Kai kam Žemaitija

Ir dar aukšti Aukštaičiai.,

O Dzūkai jau piečiau,

Todėl ir žemesni,

Bet ir gerai -

Mažesnio reikia karsto,

O Suvalkiečiai patys pasidaro,

Kad nereiktų pirkti,

Todėl ir klestime visi.

Kitų tautų gal papročiai kiti,

Nereikia net paminklų,

Aukštesnių už pilį,

Todėl ir barstomės

Vieni kitus lyg pelenais,

Kurie nubyra,

Vos iš bažnyčios

Būnam išnešti...

Skiriu DK fanams

Iš pastebėjimų-mes ir valstybė

2012-02-16T11:41:00.001-08:00

Didžiausias turtas -

Žmogaus rankos,

Dar protas, sąžinė,

Į vatą nevyniojama;

Kai neigia, ką visi pamato,

Žodžio nestokojama...

Tada ir krebžda ta mintis,

Kad dar gyvename

Ne rojuje.

Niekas nenori būti basas

Ar tik su kojinėmis,

Kurias nupirko

Tik padėvėtų skudurų

Tvirtovėje.

Kiek dar tokių yra,

Kad perka, kas pakliūva,

Nes alkani vaikai

Ištiesę ranką žiūri

Į duonos kriaukšlę,

Kažkieno jau numestą.

Juk taip ir mūsų

Žemėje dar žiūrisi...

Per sausrą ir šaltį

2012-02-16T10:49:00.001-08:00

Karčiai pavalgęs

Ar sūriai labai

Žmogus tuoj puola atsigerti,

Dažnai ąsotis būna tuščias,

Jei toli vanduo,

Dar reikia atsinešti.

Tada ir geria lietų debesų,

Iš kur vis galima gerumą semti.

Pasislepia saulė karšta,

Bet troškulys nualino dienas

Ir naktį pila karštis...

Yra ir tokių židinių,

Prie kurių galima prisėsti

Ir vandens pasemti,

Dar neužšalę jie visi

Ir dar sausros tiek nenualinti,

Kad galima ir atsigerti...

Tik vieną šulinį turiu -

Jį pildo mano rankos.

Skiriu Elenitai Dumblao

2012-02-16T09:25:00.001-08:00

Ir viena skausmo ašara

Gali paskęsti vandenyne;

Jisai gi toks sūrus,

Kaip ir žmogaus kančia,

Nepritekliai ir ligos,

Kai nebėra nei krašto,

Anei pabaigos...

Tada jau tu gali

Ir ant bangos iškelti

Žmogaus likimą ir kantrybę,

Kad ją matytų žmonija.

Nupiešiu ašarą - taip didelę,

Kad ji išlies net per kraštus,-

Labiau negu audra,-

Ir vandenyną...

Kai paskutinis kąsnis

Burnoje įstringa,

Prasideda rauda,

Tada ir išsilieja į upes

Ir plaukia atgalios,

Kur žmonės nelaimingi,

Tegali jiems grąžinti

Vargo upelius.

Tik vieną ašarą pasiimu...

Oi, to juk ne gana?

Džino butelis

2012-02-16T06:18:00.001-08:00

Patrynei džino butelį

Ir jis sukunkuliavo,-

Tokie žmogaus delnai,-

Jei kartą atkimšai,

Iššoko geradarys

Ir į akis paklausė:

-Ką jau čia darai?

Pasijutai toks menkas,

Net norų nežinai...

Koks juokdarys sumanė

Dargi butelį nuleisti

Į vandenyną sūrų,

Kur vis dar plaukioja rykliai?

Dabar jau - ne juokai...

Teisė visiems

2012-02-16T05:37:00.001-08:00

Gyvybei duota teisė,

Kad gyventų,

O vaikui jau teisė duota,

Kad užaugtų,

Tėvams dar duota teisė,

Kad išauklėtų,

Į dorą kelią, kad išleistų,

Gyvenimo paskui nekaltintų

Ir būtų tik doras žmogus...

Gal pamiršau kažką?

Visi – maži ir dideli -

Vis turi teises,

Nors jos rašytos

Ir ne jų pačių,

Bet sau, kai reikia, prisitaiko,

Kartais ir praleidžia

Kokį punktą,

Kuris ne pagal jį...

Tada teisė – visų.

Brandos belaukiant

2012-02-16T04:50:00.001-08:00

Kiek metų reikia,

Kad medis užaugtų,

Kiek metų reikia,

Kad jau duotų vaisių

Jauna obelis?

O obuolys pirmasis būna

Raudonu skruostu,-

Kaip sotus pirklys.

Kiek metų reikia,

Kad sulauktum,

Kada galėsi obuolienę virti...

Vis nukrenta maži,

Nė mėnesio dar nesulaukę,

Lieka mažiau -

Gal tiktai trys...

Kiek metų reikia

Mūsų tautai,

Kad jau galėtų

Savo vaisių prisiskint,-

Ir dar gražių, nekirmėlėtų,

Bet tos juk gali

Irgi pasirinkt...

Kulka

2012-02-16T04:23:00.000-08:00

Viena kulka pro šalį,

Kita pasigavo;

Gyvenimas – kova,

Be kompromisų

Ir be komisarų.

Norėjau užsidengt,

Ji perskrodė ir delną -

Tiesiai į širdį,

Dar gerai – pro sąžinę...

Net skausmo nejutau,

Tekėjo kraujas

Ir upeliu vis į tave -

Geriausią draugą.

Gyvenimo žaizda

Tiktai po daugel metų

Skauda, skauda...

Būna dienų

2012-02-16T02:22:00.001-08:00

Būna juk nuotaika,

Kada jau nebijai

Ir aukšto medžio,

Kuris vienas virsta,

Prispaus ir būsime abu,

Tik šakos taip giliai

Į žemę įsispaudžia,

Kad nei iškasti,

Nei nukirsti negaliu...

Būna dienų,

Kai tylumos klausausi,-

Lyg kybau ant šakos

Volungės lizdeliu

Ir vėjas supa,

Vėl klausausi

Jo nuostabios dainos...

Būna naktų,

Kai net jau akmenys

Visai nebaisūs,

Kai krenta ant galvos;

Juk atsikelsiu rytą,

Sniegu nusiprausiu,-

Nebekraujuos.

Kalbos, kad kalbėtų

2012-02-16T01:52:00.001-08:00

Nemėgstu fejerverkų

Nei paradų ar fanfarų,

Kai visi kalba

Tik į mikrofonus,

Tada jau nieko negirdžiu

Ir taip užspaudžia žadą,

Kad netikiu nei vienu

Jų žodžiu...

Dažniausiai tyli vėjas,

Jis visus ir žadina,

Pašiaušia net bangas

Ir vandenyną įsiūbuoja

Paprastu gūsiu...

Kai visi kalba

Ir dar vandenynus žada,

Tada tyliu.

Neburnok

2012-02-16T01:16:00.000-08:00

Koks gražus rytas

Švinta šiandien;

Žiema lyg pavėlavo

Ir dar nesitraukia,

Kai kur dar ant langų

Baltasis šerkšnas

Spindi sidabru,

O mūsų galvos jau iškeltos -

Į debesis, aukštyn...

Ir aš einu,

Nors ir žinau,

Kad per anksti

Prašyti šalčio,

Kad pasitrauktų su kardu...

Tik papučiu į langą -

Nutirpo ir matau

Vien vėliavą iškeltą

Ir iki ašarų iš džiaugsmo

Darosi gražu.

Kas nors žodžiu

Į tėvų žemę kerta,

Sugrįžta bumerangu -

Buvo taip ir bus.

Rytojaus malda

2012-02-15T13:35:00.001-08:00

Šį vakarą kalbėsiu

Trumpą maldą

Už kritusius taip nelygioj kovoj,

Kuriuos daug metų

Kaip girios ąžuolus

Vis verpetavo, laužė,

Bet vėl šakas susuko vainiku.

Šiandien prie vėliavos priklaupsiu -

Jinai pašventinta kovoj,

Kad mūsų sesių, brolių pulkas

Išeitų nugalėtojais su neganda

Ir vakarykšte šmėkla,

Nupintų pergalės vainiką,

Gražiau gyventų

Šiandien ir rytoj.

Nepasuksi atgal

2012-02-15T08:48:00.002-08:00

Ir vėl jautri vieta –

Mano širdis

Kaip angelas plasnoja

Per baltą sodžių,

Per gilias pusnis,

Tiktai į savo kraštą,

Tik į apsnigtus šilojus,

Pušų viršūnėmis

Ir vėl sugrįš...

Tokia ta mano

Motina Tėvynė;

Vainiką pinti per anksti,-

Žolynai po sniegu,

Dar šįmet neišdygę -

Pavasaris dar bus

Ir nepasuksime atgal...

Tiki?

Žuvusiems už Tėvynę

2012-02-15T06:10:00.001-08:00

Ar prisikels lietuviai

Dar po šitiek metų,

Ar jie svajojo kažkada,

Kad būsime laisvi

Po šitiek priespaudos,

Kaip kardo kirčių,

Po duonos alkanos

Ir po kančios dalia?..

Taip. Jie tikėjo,-

Šiandien sakome;

Ir jie kalbėjo,

Savo žodį jau pasakė

Sava tauria kalba,

Nes drėgnose žieminėse

Jau statė mūsų ateitį,

Dainavo, kūrė

Mums dainas.

Tai priesaika kartoms,

Kuri to nebematė -

Parako dūmų, kulkų,

Net Sibiro tremties.

Jiems mūsų atmintis

Ir amžinoji pagarba.

Saulės takas

2012-02-15T05:12:00.003-08:00

Visur mus lydi

Žemės, dangaus akys,

Mes - tik plaštakės,

Saulės apšviestais sparnais,

Ir toks neilgas

Šis šešėlių takas,

Dar trumpesni ir atspindžiai...

Lygiuojuosi į saulės taką,

Žengiu, atrodo, žingsniais -

Skubriais ir plačiais -

Oi, siauras prieš akis

Tas vienas takas,

Vanduo apsėmė ir liūliuoja

Visais pakraščiais...

Kai saulė nusileis,

Išeisime visi savais keliais.

Anksti, vėlai...

Draugystės ryšys

2012-02-15T03:54:00.002-08:00

Draugystė siejama

Ne kraujo ryšiais;

Draugai sueina į svečius,

Kai pasiilgsta gero žodžio,

Kai būna ir smalsu.

Draugai visiems geri atrodo,

Kol nepasirenka kitų,

Tada geriau paleisti ranką,

Kuriai nusibodo

Vis būti tuo pačiu ryšiu...

Draugai ateina, kada reikia,

Išeina – durys atviros -

Gal greitesniu žingsniu...

Ne kraujo ženklas visus laiko,

Prie slenksčio durų tų pačių,

Tik atmintis praėjusių dienų.

Skiriu mokslo draugams

Po švenčių

2012-02-15T03:14:00.000-08:00

Kiekvienas laikas -

Kaip supjaustytas pyragas,

Kol šviežias,-

Kvepia ir saldus,

Paskui išsivadėja...

Netgi jausmas- meilė

Pavirsta riekele,

Jau kramtom be dantų...

Net kartais lieka nuobodu

Ir tuos pačius žodžius sakyti,

Ir kelti taurę vyno,

Suvalgyti ir torto likučius,

Ir kloti vis tą pačią lovą,

Jei nėra kelmo Odisėjo,-

Nebuvo net šaknų.

Kiekvieną riekę padalinsiu -

Čia man, čia tau...

Oi, kiek dar mūsų

Prigyventa ir vaikų,

O akys prašo torto

Vis gausėjantis būrys vaikaičių;

Mums liks širdelė -

Bus labai skanu....

Tikėti ateitimi

2012-02-15T02:55:00.001-08:00

Ne man-tai tau

Reikės gyvenimą

Šiek tiek pakeisti,

Nebus jis toks jau,

Kokį gyvenu,-

Platesnės akys

Prašo atsiskleisti

Ir pamatyti daug veidų.

Tik gal mažai

Pati į veidrodį žiūriu,

Dar nematau,

Kaip viskas keičiasi,

Tokiu sparčiu žingsniu...

Tada ir suprantu -

Ne man jau tuos kelius nueiti,

Kuriuos nueisi tu.

Tiktai į saulę,-

Kaip sako visos mamos,-

Aš tavimi tikiu.

Iš pastebėjimų

2012-02-14T23:09:00.001-08:00

Pavydas

Daug nuodėmių žmogui paskirta,

Kad nugalėtų, taptų geresniu;

Jos taip dažnai paplitusios,

Kad nežinau net jų visų.

Šiandien prisiminiau pavydą,-

Jis yra vienas iš dažniau paslydusių,

Kai atsistoji ant šlapių grindų.

Pavydžiu paukščiui aukšto skrydžio,

Netgi pelėdai jos nakties akių.

Pavydžiu ąžuolui kamieno

Ir tam berželiui jo gražių kasų.

Pavydžiu giriai jos medinio namo,

Nors gaila, kai ją kerta,

Betgi aš ten jau negyvenu...

Pavydžiu eglei, kaip ji apsirengusi,-

Nereikia pirkti rūbų vis naujų...

Pavydžiu batsiuviui, audėjai -

Visų jų amatų, nors ir pati

Išmokti jų galėjau, bet tingėjau,

O kažkas graužia po padu...

Pavydim visko, ką turėjome,

Praradome ar neturėjome

Ir skerdžiame vieni kitus žvilgsniu...

Net kiaulei - dėl sprindiniųlašinių.

Raktai

2012-02-14T11:15:00.001-08:00

Namas būna savas,

Kada durys nerakintos,

Raktas prie savęs,

Bet vis nerakinu...

Vis dar laukiu,

Kada tu ateisi

Ir dažnai virš durų kabinu.

Tu širdy tik vienas,

Gali atrakinti,

Tik neįsilaužk –

Juk aš viena esu.

Durys buvo atviros,

Kaip ir dabar,-

Būtum ėjęs ir nuėjęs,

Būtum nepašaukęs,

Neatskirčiau vardo iš kitų.

Dabar namo durys klauso,

Nesigirdi žingsnių,

Be tavęs aš rakto nerandu.

Kažkada raktus

Nešiojomės abu...

Šubertas

2012-02-14T09:42:00.002-08:00

Nei tau, nei man

Vienatvė nepatinka;

Tyla – gerai,

Kol ašara nestringa.

Tada paklausi:

-Kaip tu gyvenai,

Nejaugi nelaiminga,

Kad užgimė vaikai,

Ant rankų išnešiojai,

Ant kelių sodinai -

Taip buvo gera, šilta...

O muzikos garsai

Vis primena ir primena,

Kokia gamta skaitlinga...

Oi, dar ne viską padarei,

Kad būtume laimingi...

R. Šumanas

2012-02-14T09:21:00.001-08:00

Ramybės laukiame,

Ramybę kaupiame

Sau ir kitiems -

Tik netriukšmaukime.

Jeigu nėra tavęs,

Taip ramiai laukiu,-

Juk tu ateisi pas mane,

Prie žvakės susiglausime...

Tu man - akių šviesa,

Aš - tavo saulė;

Nušvis ir kambarys,

Kalbės tik muzika -

Mūsų palaima...

Ramybę sustabdyti ,
Jai netrukdyti -

Galima.

Meilės prasmė

2012-02-14T08:32:00.000-08:00

Aš suradau save tavo delne,

Žavioji žeme,

O Valentino meilė -

Man sava, tikra,–

Tuo pačiu vandeniu gyvena...

Iš gilumos,

Iš tos pačios prasmės -

Tiesos ieškojimo

Vis semiamės ir semiamės,

Bet nesuradę jos,

Vis tiek toliau gyvename...

Atsigimiau aš į tave,

Šviesioji saule,

Kai pakeliu akis,

Nušvinta net pasaulis.

Ir žmonės darosi geri,-

Kaip obuoliai nenuskinti

Ir vis neatrasti,-

Kiekvienas geria lašą -

Tavo dangų...

Dar kiek pabūsiu

Kaip drugys su tavimi...

Juk žemė - mano laimė.

Ant eglės

2012-02-14T06:52:00.001-08:00

Sniege ir pėdos įsispaudžia,

Kiškis nušoka po egle;

Aukštai matau žirafos galvą -

Gražus paveikslas žiemą čia.

Ir bebras kažkur snaudžia,

Nors čia visai jam ne vieta -

Tegu pamiega savo lauže,

Išsiveda vaikus kur ežere...

Ant eglės tupi ir barsukas -

Ko jam reikia?

Seniai užmigęs oloje,

Bet - ne, vis įsitaiso,

Kad kas matytų

Ir žiemos sniege.

Ir meškinas, ir voveraitė,

Net lūšis taikosi

Ko nors užkąsti,-

Tik vienos pėdos –

Baltos baltos -

Po apsnigta egle...

Ir visa tai padarė

Barbė devyndarbė -

Graži žiema.

Iš versmių

2012-02-14T02:22:00.000-08:00

Žiema šalta ir įkyri,

Net iki kaulų lenda -

Taip šiurpina naktis;

Oi, šalta, šalta, šalta...

Pabūsiu prie tavęs,

Jei tu man leisi,

Gal nuo blakstienų

Šerkšnas nusiris

Su ašara apkartusia.

Tu man paskyrei šias dienas,

Tamsias naktis,

Kaip dovaną vasario baltą,-

Kitaip pavasario nebus,

Reikės upes atšildyti...

Mes eisime abu

Ir eketę prakirsime,

Iš jos net šaltis pasitrauks,

Tada ir meilės vandenį

Kartu išgersime.

Šventas žodis -Meilė

2012-02-13T23:37:00.001-08:00

Visas gyvenimas

Susideda iš laiko,

Kuris prasideda nuo Motinos

Tyriausių įsčių,

Gilios paslapties;

Jis mūsų lemtį saugo

Nuo pirmo oro gurkšnio

Iki pat mirties.

Dažnai taip skubame,

Pamirštame ir saiką,

O laikas pagrūmoja piršteliu:

-Sustok, tu - mano vaikas,

Jeigu paslysi bėgdamas,

Pakelsiu, bet ne viską

Netgi aš galiu...

Nuo šiol sustosiu,

Kartais pamąstysiu,

Ar ne laikas -

Pabūti Meilės žiedeliu.

Nupurtė šaltis

2012-02-13T11:12:00.000-08:00

Diena tokia ilga,

Dar vakaras vėlyvas

Ir spaudžia šaltis -

Taip ilga žiema...

Kažkas sukliko,

Kitas šaltyje pasiliko,

Dar vienas net nežinioje...

O mūsų - šitiek maža

Mažam krašte paliko,

O kiek vaikų ne čia,

Kurie nežino kelio į mokyklą,

Kitų nėra net namuose...

Kiekvieno ašara sustingo,

Į šaltą ledą paversta,

O mes kartojame

Tą patį ritmą –

Vis auklėjame...

Ką?

Skiriu dingusiems be žinios

Viso gyvenimo meilė

2012-02-13T09:02:00.000-08:00

Mylėjau rytmetį,-

Labai mylėjau,

Bet mama neleido

Net pažiūrėti į mėnulio veidą,

O jis vis švietė ir kerėjo,

Bučiavo naktį,

O mane apleido...

Nepasitikėjo,

Kad aš maža mylėt galėjau,

Kai mama neleidžia...

Mylėjau vėl-pavasarį,-

Labai mylėjau,

Kiek mano jėgos leido,

Mamos neklausiau,

Juk žinojau,

Kad ji neleidžia...

Mylėjau vasarą ,-

Visi net netikėjo,

Iš kur išmokau meilės;

Aš nuo seniai jos tiek turėjau,

Kad ir mama neleido...

Mylėjau vakarą,-

Tikrai mylėjau,

Net suklupau prieš saulę,

Žiūrėjau ir į mėnesį,-

Mama jau leido,

Oi, vis tiek nespėjau...

Valentinas žiliems

2012-02-13T02:22:00.000-08:00

Vis pažiūriu į kalendorių -

Šventės, šventės,

Dargi vis pašventintos,

O kurgi mūsų dienos,

Meilės, mėnesienos

Ir mūsų, jau žilųjų,

Meilės šventė...

Jauniems ir sūkuriai atstoja

Gimtadienius ir laimę,

Kai šokiai, vynas

Net nešildytas garuoja,

Šampanas šaudo šventinis.

Duok ranką-juk jauti,

Kaip dar širdis liepsnoja

Ir nori paskutinį lašą gerti -

Tai mūsų amžina versmė po kojomis,

Galėtų netgi žemė prasiverti.

Ne Valentinas Tu dabar,

Tik mano MEILĖS ŠVENTĖ.

Užgavėnės

2012-02-13T02:04:00.000-08:00

Žiema-į pabaigą;

Daug sniego nebebus

Ir tas - sušils ir išgaruos,-

Kaip mūsų atmintis,

Kurią turėjome, žavėjomės,

Bus vėl pavasariai žali

Su paukščių erzeliu

Ir giesmėmis,

Kurių tiek laiko negirdėjome...

Dar žolės barsto

Jau paskutinius grūdus,

Nes ko nesulesė,

Nupūs tik vėjas...

Prieš saulę stagarai sudžiūsta,

Oi, ilgai dar bus

Ir tai, ko nelabai tikėjomės...

Versmių ir šaltinių vanduo

2012-02-13T01:13:00.000-08:00

Labai šalta žiema,

Bet šuliniai ir versmės -

Saugūs, vis šilti

Ir niekad neužšąla...

Jiems davė žemė viską,

Kad būtų atviri

Ir girdytų kiekvieną -

Mažą, seną -

Pakrikštytų vandens ženklu

Ir palydėtų ten,

Iš kur gimei-į žemę, vandenį...

Kiek upių reikės perbristi,

Nors, sako, kad negrįžtama,-

Visur tas pats vanduo;

Ir paskutinis patepimas,

Naujas krikštas,

Ir atgimimas žemėje -

Visur.

Gera valia

2012-02-13T00:21:00.001-08:00

Išdygsta medžiai,

Pasodinti vėjo...

Aplink juos žolės,

Miško gėlės,

Toliau avietės -

Raudona jų laja -

Aplanko jas ir kėkštas,

Ir mažas paukštis,

Rausva skiautere.

Gražiausios giesmės

Visų čiulbuonėlių -

Ryte ir vakare;

Dienos darbai užgožia

Džiaugsmą ir linksmybes,

Kad ir mažyčiai rūpesčiai

Vis seka,- net ir maldoje.

Juk dieną susilygina šešėliai

Ir auga medžiai

Tik gera valia.

Skiriu poetei, lietuvių k. ir literatūros mokytojai Zuzanai Budaitei - Stundžėnienei.

Laimės žiburys

2012-02-12T23:40:00.000-08:00

Į kalną kopiame visi,

Tik nežinia, kur ta riba,

Kada jau leidžiamės

Ir kur ta būna atsvara,

Kai viskas griūna, garma...

Duobė-dar ne kliūtis;

Vėl griuvęs atsikelsi,-

Tokia gyvenimo tėkmė,

Nuo jos neatsitversi...

Viršukalnėje – žiburys,

J. Biliūno jau įvardintas.

Ne vienas užkopė -

Visas būrys pamatė,

Kai prisikėlė kartos.

Dabar mes-laimės žiburys

Ir bus tik tai, ką mes paliksime,

Ką ir mums paliko proseneliai -

Tautos vardą.

Tik nesutepkime

Ir Laimės žiburys

Spindės net ir vaikaičiams.

Tik ši diena

2012-02-12T11:41:00.000-08:00

Viena diena -

Dar ne gyvenimas,

Tik graži laiko atkarpa,

Jei rytą kėliausi iš patalo

Ne skaudančia galva.

Be rūpesčių diena praėjo,

Padainavau kelias dainas,

Paskui ir muzika užgrojo -

Lyg man, o gal ne man...

Su ja prieš Laiką atsistojau,

Jis pagrūmojo -

Supratau,-

Nereikia bėgti į rytojų

Kol šios dienos

Darbų nepadariau.

O vakaras toli,

Dar saulė vakaroja

Ir kibirkščiuoja akyse.

O gal tai žvakė

Kaltina rytojų,

Kad reikės ją uždegt...

Naktis-irgi šviesa.

Mokytojai

2012-02-12T10:59:00.000-08:00

Turėjau mokytoją -

Tėvą,

Nuo kurio žvilgsnio

Buvo gera ir ramu

Ir auklėjo nuo lopšio

Iki pat jaunystės

Ne barimu, o tik žvilgsniu.

Turėjau mokytoją -

Mamą,

Kuri graudendavo žodžiu:

„Neužauginsiu gal

Tavęs, dukrele“...

Taip buvo gera,

Nors labai skaudu.

Turėjau mokytojas -

Seseris,

Kurios pasakė paslaptis

Savo jausmų,

Iš jų išmokau meilės,-

Kaip duonos ir gyvenimo,-

Su tuo ir gyvenu.

Turėjau mokytojus -

Brolius,

Kurie išmokė būti

Net į vyrus panašia,

Ir plaukioti, ir meškerioti,

Dainuoti vyriškas dainas.

Turėjau mokytojus -

Tai mokyklą ir gyvenimą;

To džiaugsmo jau nepakartosiu,

Nes esu žila.

Draugai

2012-02-12T07:25:00.000-08:00

Tik jūsų šypsenos,

Gerumas akyse,

Iš kur tarsi iš šulinio

Gyvenimo reikmėms

Galėčiau daug ko pasisemti,

Kad niekada nebūtų

Nuoskaudų, trinties

Ir iš gyvos versmės

Draugystę nuostabią sukaupčiau.

Kiekvieno žiedo paskirtis -

Žydėjimu atskleisti,

Koks tu esi,

Kokios tu giminės

Ir koks tavo vaikystės,

Net senatvės draugas.

Kitaip dabar mąstau,

Kitaip ir suprantu -

Gyvenimas mane tik pasirinko,

O aš nesislapstau,

Į ateitį žiūriu

Ir pabučiuoju tikrą draugą.

Norų kryptimi

2012-02-12T06:54:00.000-08:00

Kiek daug šalių

Norėčiau aplankyti,

Kiekvieną žemės pėdą

Pasveikinčiau su pagarba -

Linksmai, geru žodžiu,

Jeigu kalbas visų šalių mokėčiau,

Dar nusilenkčiau jiems žemai.

Ir pasakyčiau, parodyčiau,

Kad Lietuva -

Kraštas mažytis

Su daug melsvųjų ežerų,

Oi, daug upelių nutekėtų,

Kur jūs, kur aš einu.

Kiekvieno žodžio

Gal ištarti nemokėčiau,

Bet yra dar melodijų gražių,-

Jos kalba širdimi -

Visų visų šalių.

Pagrindai

2012-02-12T03:17:00.000-08:00

Vieši keliai

Ir viskas vieša -

Gyvename laike,

Kai sukuria žmogus,

Pirmiausia-radiją,

Paskui ir televiziją,

Dabar jau internetą,

Kad tik žmogus kalbėtų

Apie save, kitus,

Kas gera ir gražu.

Nereikia net įrodinėti,

Kieno ir kokios pareigos,-

Kas leis įstatymus,

Išrinks žmones Valstybės

Ar pakeis ministrus,

Kas vertins vienas

Kito pažiūras, religiją,

Kieno bus balsas

Lyg nuleidžiamas iš debesų...

Vis einame į demokratiją,

Betgi neišsigydome,

Kas jau paseno

Ir įaugo iki pat ausų...

Deja, dar atsiranda
Tokių ir kitokių.

Atotrūkis

2012-02-12T02:11:00.000-08:00

Ateiname į šį pasaulį

Ir atitrūkstame nuo motinos,

O ta gija – virkštelė,

Atrodytų, užgijo

Tarsi nejučiom.

Bet atitrūkstame paskui

Ir nuo tėvų pasaulio,-

Lyg jie gyventų kitame laike -

Visi mažyliai siekė žaislų,

Kuriuos paduodavo mama.

Betgi ateina laikas,

Kai ir kiekvienas daiktas

Kalba už save...

Ir vėl atotrūkis -

Dabar nuo giminės,

Kuri įpylė kraują,

Prie gimtinės laiko,

Įauga į savas dainas.

Būna atotrūkis nuo darbo

Ir visos tautos,

Jeigu tas kraujas nesruvena

Nuo pat virkštelės nukirptos.

Visi eina

2012-02-12T00:04:00.000-08:00

Maniau,

Kad medis stovi,

Savo vietoje išauga,

Daug ir mato -

Tokia aukšta viršūnė

Ir plati šakų laja,

O kiek dar po žeme

Ir prastai akiai nesimato,

Kai jį išrauna vėtra,

Paklupdytas rauda...

Gal tiktai tada?

Maniau,

Kad jis kantrus ir kietas -

Be skausmo, be akių,-

Kad jam vis tiek,

Kiek jam paskirta

Gyventi tarp visų...

Prilinksta šakos, atsitiesia,

Nulūžusios pavirsta

Pūzru nebyliu...

Maniau,

Nejaučia jis pavydo,

Kad jo pašonėje

Žaliuoja girios,veši;

Jis vienas sulapoja,
Sukuria pavėsį,

Nestovi, eina...

Tiktai gilyn -

Tik po žeme.

Žiemos peizažas

2012-02-11T23:43:00.000-08:00

Pasėmiau saują

Balto sniego;

Kai jis ištirpo,

Pro pirštus tekėjo lašas

Ir susijungė su žeme,

Pasislėpė ir prašo,

Kad kas pakeltų

Jį melsvą į dangų,-

Ištirptų debesų

Baltųjų gražume.

Paskui nukristų

Šiltas lietaus lašas

Ant mano rankos,

Praustųsi delne...

Oi, apkabinčiau,

Meilės atsigerčiau,

Kad būtum tu šalia.

Dabar atodūsis...

Nukrito ašara karšta.

Užuojauta

2012-02-11T22:55:00.000-08:00

http://www.youtube.com/watch?v=H9nPf7w7pDI

Visų žmonių

Gyvenimas prasmingas,-

Vieni savo šeimos nariai,

Su artimaisiais

Būna jie laimingi

Ir neša gėrį su visais.

Kiti išeina dar toliau -

Į platųjį pasaulį,-

Kas su daina,

Kas su kitais jausmais.

Ir taip save dalina

Tarsi gėlę gražią

Ir būna artimi su mylinčiais,

O kartais gedinčiais...

Paskui ir juos pašaukia,

Kad pasiliktų atminty

Jau visada jaunais.

Skiriu Whitney Houston atminimui

"Vardan tos-Lietuvos"...

2012-02-11T11:55:00.000-08:00

Daug šimtmečių praėjo

O mes vis gimstame vienodai,-

Tokia pati pradžia ir pabaiga.

Daug šimtmečių ratu aprėžė

Ir vėl sugrįžome,

Kur mūsų žemės juodžemis,

Kai kur smėlėtas,

Kur sėtas žodis“Lietuva“.

Seniai prie piliakalnių

Derlius apakėtas

Su tėvo paprasta daina,

Dabar tik einame

Dar piktžolių ravėti,-

Jos sėjasi kas dieną -

Net ryte ir vakare...

Oi, daug gajesnės

Negu javas, gurgždantis delne.

Jei tu padėsi išravėti,

Visi mes būsime vis geresni

Per vieną pėdą,

Žydės javai, vėl geltonuos

Rudens spalva.

Skiriu Anykštėnams

Cinizmas

2012-02-11T10:56:00.000-08:00

Gyvename taip paprastai,-

Kaip mūsų tėvai rodė,

Kai išaugino net po dvylika vaikų,

Dabar gal tiek per daug atrodo -

Teturime po tris, po du.

Bet niekas neužsklendžia durų,

Kada užeinu į svečius;

Niekas negirdo, jeigu negeriu,

Niekas nešokdina, jei nemoku,

Niekas neprašo iš kitų,

Ko pats nemoka,

Niekas dėl to nekaltina kitų...

Tiktai cinizmo dar kai kas

Tebesimoko...senovėje

Nebuvo dar tokių.

Švenčių akordas

2012-02-10T23:25:00.000-08:00

Kai būna Šventės,

Vis prisimenu visus,

Seses ir brolius,-

Vis dirbančius

Ar besiilsinčius

Jau po žeme,

Net pamiršau vardus

Savo senolių,

Kurie anksti

Išėjo nuo manęs...

Prisėdau ant akmens

Kurių vardai neužrašyti

Ir kalbinu žodžiu -

Iš meilės, iš gelmių,-

Kaip žiburėlis saulė švyti;

Suves ji mus visus,

Kai reiks, suves...

Žemės ištikimybė

2012-02-10T12:32:00.000-08:00

Tik žemė eina

Paskui žmogų,

Kai padai darosi kieti,

Kai supranti prologą,

Tylų monologą,

Kas dar nepasakyta atrenki,

O užrašai tik trupinius,

Kiti lieka kaip krosnyje,

Jeigu neiškepti...

Paskui vartai, stebiesi,-

Lyg tavo žodžiai,

Bet jau svetimi,

Jeigu juos priėmė kiti,

Ir pats žaviesi -

Juk buvo tavo savastis,

Bet žemė paslepia mintis...

Skiriu Poezijos vakaro Vilniuje dalyviams .

Meilės skrydis

2012-02-10T08:02:00.000-08:00

Mylėdami dažnai

Pasiekia aukštumų,-

Kaip saulė -

Ledkalnius ištirpdo,

Pakyla kaip erelis,

Tupia ant uolų

Iš šaukia, kad net maudžia širdį...

Kiekvienas laukia

Mylimo akių, kad pasišauktų,

Kada mylimas negirdi...

Palūžta ir erelis

Nepakėlęs šaldančių kalnų

Ir krenta, krenta...

Kol akmeniu pavirsta.

Negalime visi išlikti savimi -

Kiekviena ašara,-

Tarsi palūžęs sparnas,

Paskutinis kirtis.

Pasiklydęs

2012-02-10T07:38:00.000-08:00

Koktu ir apmaudu,

Kad iš esmės

Padėti negaliu net šuniui,

Kai pasiklysta,

Bėga lodamas,

O šeimininkai net negirdi...

Juk visada, visur

Taip pasiklystame visi,

Toli toli, toliau negu svaja

Nuo gimtųjų namų nuklydę...

O keliai, pėdsakų pilni,

Visų neatpažinsi...

Tada ir laižo ranką svetimam,

Kad savo šeimą atpažintų.

Bet gal ir ne bet kam?

Ir šuo pajunta,

Kas gali jam varge

Suteikti namų šilumą,

Pagalbą, jį pamilti.

Nebaigti namai

2012-02-10T06:43:00.001-08:00

Kartais diena,

Jei apsiniaukę,

Nori ar nenori,

Į vakarą greičiau pasistūmėja,

Todėl sustoju

Būdama miške,

Klausausi atidžiau,

Net iš kur pučia vėjas.

Kai saulės nematau,

Manau, namus priėjusi,

Kai statė, dėjo pamatus,

Tačiau ir nebaigė

O gal nespėjo?

Pritrūko plytų,

Kad užkoptų kiek aukščiau,

Gal ir dėl ploto

Vis nesuderėjo,

Todėl ir stovi išsižioję

Žmonės, jų namai...

O juk tokiame name,

Ne tik miške,

Nebepučia net vėjas.

Nuoširdumas

2012-02-10T03:57:00.000-08:00

Simfonija susideda

Iš tūkstančio garsų,-

Vieni kitus pasiveja

Ir pasimaino,

Kiekvieno jų vieta

Suderinta instrumentu,

Kuris, tik suskambėjęs,

Natą pasirinko – tinka.

O iš visų pasirenka žmogus

Į kokį ritmą eina;

Gyvenimo simfonija

Prasideda tik iš kelių,

Kurias suderinus

Simfonija išeina...

Tik pats žmogus

Parašo savąją simfoniją,

Jei nori būti

NUOŠIRDUS kūrėjas.

Sėjame pirmyn

2012-02-10T01:01:00.000-08:00

Kažkas netgi ir žiemą

Aria, sėja,

Suklumpa paskui žagrę

Žmonės eidami,

Paskui vėl atsitiesia,

Į žemę pažiūrėję,-

Kokia jinai kantri.

Kiekvieną vagą atkartoja,

Kad žemė būtų jau puri,

Tada pasės ir grūdą,

Išlaikytą žiemą

Ir sulaukusį rytojaus,

Kad neštų į aruodą

Gerumą savo kryptimi.

Tiktai į vagą, tik pirmyn...

Išsiskleidė pušies kankorėžis -

Pribirs net ir ant sniego,

Sėklų daug pribirs...

Išdygs, žinau, išdygs.

Vasario 16

2012-02-09T13:24:00.000-08:00

Yra legendos,

Yra pasakos ir mitai,

Yra ir dainos, papročiai,

Kas suburia visus,-

Kaip į klėtelę medžio

Su pilnais aruodais,

Kur suneša kas dieną

Didžiausią turtą aitvarai.

Yra pilys senolių

Ir gražiausios brangenybės -

Kalba kaip gintarai,

Sava šnekta aukštaičių,

Dzūkų ir žemaičių,

Ir suvalkiečiai su visais.

Mano Tėvynės šventė -

Tai Vasario laisvės aktas,

Kad ir dabar visi

Gyventume laisvai.

Žuvys po ledu

2012-02-09T12:21:00.000-08:00

Nuslūgo po ledu upelis,

Betgi vis čiurlena,

Budina žuvis,

Kad neužmigtų ilgai,-

Kaip letargu,

Tada ir saulės nematys...

Ledus pralaužia šakos,

Kada vėjas jas nulaužia -

Ir negyvi dar padeda,

Neskęsta į pusnis...

Kam žuviai oras,

Kam jai saulės lankas,

Jeigu upelio vingis

Vienas,- kaip tiesė...

O gal pavasarį žeberklas

Ar vinis?

Jeigu ne aš, tai jis...

Gerumas ir meilė

2012-02-09T11:11:00.000-08:00

Skiriu E.Žukauskienei

Šeimos narys -

Kiekvienas augalas

Ant stalo ar palangės,

Jis geria šviesą,

Tiki tavimi...

Kiekvienas paukštis

Ir tavo narvelyje -

Jau draugas, mielas,

Nes atsakingas tik už jį...

Laikai namie šunelį,-

Jis ištikimas, geras,

Jis su tavimi,

Kai ašaros tau byra,

Prisiglaudžia ir nulaižo,

Lieki skolingas gerumu,

Kiek jo turi...

Už tą gerumą

Noriu padėkoti draugei,

Kuri pravirkdė ir mane.

Mylėk dabar visus,

Kai paėmė mirtis.

Svertai

2012-02-09T10:35:00.000-08:00

Ne kartą teko

Akmenį pakelti -

Sunkesnį už save,

Tada turėjau svertą,

Tik savo sąžinę,

Kuri neatnešta lazda.

Mažai net gaudavau ir barti,

Kada buvau maža,

Girdėjau šūkaujant ir barantis

Kitų kieme...

O tas akmuo vis augo, augo

Ir tapo daug sunkesnis už mane.

Kalnai ir vėl pakalnės -

Taip atsidūrė jis kieme,-

Net neprašytas ir nebartas,-

Kaip skausmas širdyje.

Ilgai ir negalėjau

Išgirsti žodžio lyg akmens;

Dabar pritrūko svertų,-

Pakėliau akmenį

Ir jau ėmiau ridenti.

Gal nepatinka kam...

Gerumo atspindys

2012-02-09T09:42:00.000-08:00

Už saulės-danguje,

Tiktai šviesa, erdvė.

Gal kitas ir pasaulis?

Gyvenimo giesmė

Nutyla nemari,-

Nėra ten oro,

Ką galiu įkvėpti,

Kad jisai laikytųsi

Ilgai krūtinėje,

Drauge su žvaigždėmis.

Nėra ten ir spalvų -

Jos plaikstosi tik čia,

Kai atsispindi žemė

Po mano kojomis...

Nėra prasmės pranokti saulės -

Gerumas žemėje

Dažnai - kliūtis.

Darbas

2012-02-09T08:12:00.000-08:00

Kiekvienas darbas

Reikalauja triūso -

Ilgai ilgai,

Kol dar įpranta

Prie kilnojimo ranka,

Kol ausys neįgudusios,

Neišgirsti garsų,

O jų tiek daug vis būna...

Kiekvieno pareiga -

Atrinkti grūdus,

Kai varpa iškulta,

Nereikalinga, juk tuščia,-

Ją numeta, o duoną kepa

Tik iš nuvalyto

Ir pagranduką neša

Su pagarba šventa.

Juk viskas-tik į mus

Ir tik iš mūsų,

O tada darbas -

Ne akmuo, bet Dovana.

Varnėnams

2012-02-09T02:27:00.000-08:00

Kai baigiasi žiema,

Vis laukiu paukščių,-

Yra netgi dabar

Ir žvirblių, varnų,

Kuosų ir kitų,

Bet jie negieda,

Tiktai čirškia,

Nekyla vieversiu į dangų

Ir žiemą neperi vaikų.

Taip laukiu pragiedrėjimo,-

Kaip savo saulės,-

Jinai juk ir kitų...

Kodėl nešviečia visą

Mielą žiemą,

O slepiasi nuo šalčio

Už debesų pilkų...

Pavasarėja-ilgyn dienos,

Atskris varnėnai

Ir prie savo inkilų.

Namas be langų

2012-02-09T02:12:00.000-08:00

Sutaupiau dieną,

Valandą, minutę ir sekundę,-

Nupiešiau namą be langų,

Užsidariau duris

Ir atsisėdau ant grindų...

Sutaupiau – nereikia baldų,

Nereikia medžio atraižų,

Nereikia praustis -

Niekas juk nemato,

Ką širdy turiu.

Sutaupiau laiko,

Kada ima plyšti

Galva nuo barnių,

Pykčio ir žodžių tuščių...

Nusisukau į sieną -

Motinos paveikslas pakabintas

Ir pažiūrėjau į rankas,

Ką aš turiu...

Bijojau savo užmačių -

Sukurti namą be langų...

Meilės vaisiai

2012-02-08T12:37:00.000-08:00

Saldžiarūgščiai -

Skaniausi obuoliai;

Jie rudenį dar kartūs,

Bet pagulėję po sniegu,

Pajutę šaltį

Parausta kaip mergaitė,-

Tik imk ir valgyk.

Kiti juos neša į palėpę,

Reikia tik gražiai paberti

Ir nepelija, guli ten ilgai,

Net po Kalėdų gali valgyti.

Dažnai net ir pavasario sulaukia,

Jei nesugraužia pelės...

Oi, smagurės, gali jas barti,

Bet ko gailėjai,

Kada buvo jau sunokę,

Ko tada tu pats nevalgei?

Supratau-sustabdė meilė.
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=wHuXpWSNa-8#!

Visuma

2012-02-08T11:10:00.000-08:00

Kada tylu aplink,

Per daug tylu,-

Randu ramybę,

Bet, kad pakilčiau

Iš sapnų gilių,

Turiu klausytis

Daug ir būgnų,

Ir gitaros virpesių...

O kaip suprasti tylumą?

Kada trankūs garsai

Užgožia tylą,

Tai ima tirpti nerimas,

Kad taip miegojau -

Giliai ir per ilgai,

Nutraukti nuo akių

Ramybę vis ranka nekilo.

Tik laisvas nuo savęs žmogus

Supranta trankią muziką

Ir visai tylią...

Žiedų meilė

2012-02-08T10:37:00.000-08:00

Kiekvienas žiedas

Laukia šilumos,

Kad išsiskleistų ir žydėtų,

Sugertų saulę,

Nusipraustų lietuje

Ir taip rytais spindėtų,

Kad suktųsi galva.

Neliesk ranka -

Tegu tik akys mato,

Kokia žiedų spalva,

Kokia plevena meilė

Gimtai žemei,

Kuri ir juos paleido

Į šviesą, laimę,

Kaip tave, mane...

Mes sukurti gyvenimui

Ir mūsų žiedas skleidžiasi,

Kai matome viens kitą

Viename...

Balta orchidėja

2012-02-08T06:24:00.000-08:00

Kaip sniegas žiemą,

Kaip debesėlis danguje,

Taip gėlės būna baltos,-

Tai ne šalta spalva,

Tik tyro jausmo šauksmas.

Kas turi ir švarias rankas,

Ir sąžinę nuplautą,

Tas žino ir gėlių spalvas,

Kada jos yra baltos.

Dažnai skandiname ir svajones

Į aukštą dangų -

Į gilumą ir platumą...

Bet grįžtame

Prie žilo plauko -

Balto, balto.

Gal jau tada ir šalta?..

Skiriu kolegei Ozo mokyklos direktoriaus pavaduotojai Laimai Meškuvienei

2012-02-08T05:50:00.001-08:00

Kiekvienas daiktas

Ir kiekvienas reiškinys

Dar turi pavadinimą -

Tai juk ir vardas.

Jis skamba vis kitaip,

Kai įvairiomis dar kalbomis

Jį vis įvardijame.

Kai gimsta mažas,

Bejėgis žmogus,

Prie jo dar stovi angelas

Ir skiria kelią, kad lemtis

Jį neštų tarsi ant sparnų,

Šešėliai iš paskos neslinktų,

Mirtis jo nepaglemžtų.

Tėvams įkvepia mintį,

Kad išrinktų vardą,

Kuris lydėtų jį ilgus metus -

Iki paties galudienio,

Kuris visiems mums lemtas.

Laimužę lėmė moteriai,

Kuri ir darbą pasirinko,

Garbingą MOKYTOJOS vardą,

Ir liko su vaikais

Net iki žilo plauko.

Kubizmo piešinys

2012-02-08T02:45:00.000-08:00

Piešiau ant sienų kubelius,

Paskui išėjo langas

Su daug skyrelių -

Didesnių ir mažesnių-

Kiekvienas vis kitoks,

Kada tiktai žiūriu

Į nueitus takus,

Suskirstytus į langelius,-

Kaip ir mano suknelė...

Vienuose šviečia mėnuo,

Kituose dar saulė.

Piešiau ir rytą,

Kai maža buvau

Ir atsikeldavau su saule,

Žiūrėdama į ją sekiau

Ir pasaką apie pasaulį...

O vakaras atėjo nelauktai

Ir pats jau žiūri

Saulėlydžiu į mano langą;

Ištrinčiau, kam jį nupiešiau,

Bet gaila darbo...

Senos dainos

2012-02-08T01:58:00.000-08:00

Kada matau

Dainuojančius senus,

Žiūriu jiems į akis,

Matau, kaip saulė

Veidu slenka,

Kaip vakarėja,

Artinasi ir naktis,

Kaip dreba rankos.

Kada klausau senų dainų,-

Ir nesvarbu,

Kas jas dainuoja -

Senas, jaunas,-

Jaučiu sruvenančius dar upelius

Ir permestus lieptus

Nuo vieno iki kito kranto...

Kada girdžiu dainuojančius senus,

Jaučiu jų patirtį -

Patį gyvenimą,

Kaip jis pulsuoja gyslomis

Lyg kraujas nemarus,

Į širdį liejasi kiekvieną -

Seną, jauną.

Šimtadienis mokyklose

2012-02-08T00:45:00.000-08:00

Kasmet naujai išdygsta

Tuopų, ąžuoliukų,-

Pulkai jų išsiskleidžia po miškus

Ir sužaliuoja ši giria,

Bet ošia tik tvirti, subrendę;

To miško vienas vardas -

Lietuva.

Kasmet ir iš mokyklų

Į pasaulį bėga

Šimtai jaunų veidų -

Palaidos kasos

Plaikstosi prieš saulę,

Kyla rankų vėliavėlės,

Kad pamatytų jas visi.

Kiek jaunas gali,

Niekas nepasako,

Nežino jauno kraujo galių -

Nėra dar mėginių...

Atneš jie savo išskirtinę

Širdies valią,

Kada pasieks savųjų aukštumų.

Aš jais labai tikiu.

Sonata

2012-02-07T13:15:00.000-08:00

Kiekvieną mėnesienos naktį

Sunku užmerkt blakstienas;

Danguje dega žvakė,

Jautiesi, kad ne vienas...

Jo veido kontūrai -

Tai mūsų atvaizdas:

Ir akys, ir kakta,-

Lyg išminties

Giliausios raukšlės įsirėžusios.

Ir pamąsčiau staiga:

„O kas senesnė,

Žemė ar šis mėnuo?“

Bet atsako nėra,

Tik muziką girdėjosi...

Sonata taip sena,-

Kaip mūsų prigimtis,

Regėjimas...

Tik mylintiems

2012-02-07T11:28:00.000-08:00

Visur žiemos sniege -

Tik pėdos, pėdos...

Kaip gaila būna,

Kada nežinau,

Kieno, iš kur atbėgta,

Su sava palyginu...

Ir paukščiai leidžiasi

Dažniausiai ant šakos

Ir sniegą myli,

O žemė šventina visus -

Taip tyliai tyliai...

Norėjau pėdsaką palikti jums,

Kaip pokalbį širdies

Ir tau sakyti,

Mano mylimas,-

Visiems visiems visiems,

Net tiems, kurie išsiskiria

Ir jaučiasi nemylimi...

O ar bus tiek pusnių,

Ar tokia žiema,

Kad vėjas nepaklystų tyruose?..

Vėl užpustytų pėdas,

Mintume kitas -

Tik mylintiems.

Piemenėlių dainos

2012-02-07T10:25:00.000-08:00

Vėl palinkau prie knygos,

Prie žemės motinos arimų,

Kur piemenėliai lakstė,

Grojo karklo dūdele;

Man išdrožė tėvelis

Ir pati paskui išmokau,

Netgi sužinojau,

Kad tik pavasarį

Nuslysta jo žievė žalia...

Paskui šviečia raudoniu,-

Kaip saulės spindulys

Ar vakaro saulės laida;

Prie jo pripratę žmonės,-

Kaip piemenėlių dainos -

Ralio ralio ralio...

Dabar kita karta išaugo

Ir karklo nepažįsta kai kada,

O vis orkestrai groja

Į vieną taktą kaip širdis mana...

Gyvenimo pradžia -

Tai piemenų daina.

Sėja

2012-02-07T05:31:00.000-08:00

Dabar prisėskime,-

Taip bus ramiau kalbėtis,-

Papasakosiu, ką mačiau.

Buvau draugų būry,

Kur taip gražu šnekėtis

Ir nuomonių tiek daug,

Kad negali ir patikėti,

Kokia plati širdis žmogaus.

O pasirodo, kad gyvenimas -

Kaip kiauras rėtis,

Kuo dar į jį pili daugiau,

Daugiau išbyra,-

Imi eidamas jau sėti,

O jis dar tuščias, pagaliau...

Ranka laikai iš apačios,

Bet jis didžiulis-neaprėpsi

Ir byra pro pirštus tiek daug,

Kad neužteks ir visų metų,

O tas pavasaris toks trumpas,

Reiks dar užakėti,

Bet ką akėsi nepasėjęs,

Jeigu vis kiauras tavo rėtis...

Bet pats gal nematei,

Kiek išbyrėjo daug...

Dėmė-kiekviename

2012-02-07T02:28:00.000-08:00

Šešėliuose pradingsta šypsenos,

Giliau - ir mintys,-

Žiemos pusnis -

Balta balta,

Bet ir ant jos šešėlis krenta

Ir tarsi purvas viršuje...

Medelis laiko šaką,

Kiek tik gali, šaukia,

Kad tik neliestų jos žiema,

Bet juk ateina laikas

Ir tampa ji balta...

Su šypsena tik tas ateina,

Kurio šviesi diena

Ir saulės spindulį paėmęs

Pašviečia juo kitam...

O užsilikę net juodi grūdeliai

Bus penas ne vienam -

Ištroškusiam ir alkanam.

Vis begalinę meilę,

Savo šilumą

Dalinti saulė gali,

Bet dėmės ir joje,

Tiktai jos matomos

Dar ne bet kam...

Praregėjimai po daugel metų

2012-02-07T01:12:00.000-08:00

Žmogaus ranka -

Tik penki pirštai;

Kiekvienas raizginys -

Dar ir lemtis,-

Nepakartojamas

Kaip paukščio plunksna,

Dalinantis kitiems

Ir meilę, duoną,

Nors tiktai viena širdis.

Prie tėvo, motinos

Kapų priklaupiame -

Rečiau, dažniau,-

Kaip kam dar leidžia atmintis,-

Bet grįžtame namo,

Tada ir laukiame,

Ką jie net iš anapus pasakys.

Vaikai maži

Vis glaustosi prie rankų,

Paskui mokyklos praveria duris,

Kur vienas mokytojas laukia -

Vaikų visas būrys.

Paskui vis žingsniai platesni...

Kas išlydės ir mokytoją

Pro atlapas duris?

Balandis ir žmogus

2012-02-07T00:13:00.000-08:00

Laukiniai paukščiai

Myli laisvę,

Gyvena miškuose,

Kur jiems ramu;

Jie krykštauja -

Taip kalbasi,

Tik nesuprantam jų.

Kiti vis skrenda prie namų,

Kur žmonės išsirinko

Gyvenimą kartu;

Jie žaidžia, pykstasi,

Vėl susitaiko

Ir lesina laukinius balandžius...

Rytais pulkai jų renkasi

Prie troleibusų

Ir kitų stočių,-

Vieni sugrįžta į namus

Po dienos darbo

Ir beria trupinius ant stalo,

Kiti negrįžta,

Skrenda į kitus kraštus...

Kuo skiriasi

Balandis ir žmogus?

Meilės paukštis

2012-02-06T23:52:00.000-08:00

Baltas balandis -

Pašto paukštis,

Jis neša žinią

Gražią į namus,

Kai vienas kito nepasiekia

Mylėdami abu...

Balta balandė

Siekia debesį,

Kyla į aukštį

Ir jos sparnai boluoja

Tarp kalnų keterų

Pilkų, slėnių žalių;

Atskris, nutūps

Tau ant palangės

Ir atneš laukiamą

Tik vieną žodį -

Kaip „Myliu“...

Ir nebereiks kitų.

Baltas balandis

Neša tokį jausmą,

Kurio atstumti negaliu.

Pakelkime rankas į aukštį,

Paleiskime į laisvę

Meilės balandžius...

Abu.

Naujienų kieme

2012-02-06T13:18:00.000-08:00

Iš meilės, nevilties,

Kad gimstame iš nieko,

Atsiranda Don Kichotai?

Nes žirgą kausto jau kiti,

Prie asilo tik uodegos

Vis dar nauji prišoka,

Ieškodami vilties.

Nors šunį spardo

Su kietomis kanopomis,

Jis seka iš paskos,

Kad jį apgintų šeimininkas,

Iš balno kritęs pats...

Gal jį paglostys

Per ausį paplekšnos?..

Paskui tik stebisi visi -

Į sceną kopia tik pirklys,

Nupirkęs Dulsinėjos skarą,

Ir maino į žibintą,

Kad pasišviestų kelią

Grįždamas namo...

Ogi malūną kas nupirko,

Kas tokį triuką sugalvos?

A. Vivaldi

2012-02-06T12:16:00.000-08:00

Pakelk,

Prikelk,

O mūza -

Muzika,

Užgimk,

Užauk,

Gyvenk,

Žydėk,

Nuvysk

Ir vėl čiurlenk

Į sielą,

Dangų

Garsais smuiko.

Rašau,

Dažau

Į savo gyvastį,

Į kraują

Baltą plunksną;

Sudegs

Širdis,

Liks pelenai -

Barstys

Juos vėjas

Po laukus,

Po kalnus,

Po paunksnes...

Gyvenk,

Kentėk,

Sugrįš gyvenimui

Ir baltos plunksnos.

Gyvenimo parodija

2012-02-06T11:30:00.000-08:00

Negrįžta upės atgalios,

Tiktai nusenka ir išdžiūsta,-

Juk ašaros irgi vanduo,

Tik sūrios, sūrios...

Jos plaukia iš širdies gelmių

Dėl neteisybės, netekčių,

Dėl amžių praradimo,

Kad gal mylėjome ne tuos,

Išaukštinę dar gyvus.

Ir nepatikrinome kažkada -

Pastatėme paminklą,

Paskui nugriauname,

Bet kas iš to-jau pavėluota,

Pelenų nerinksime...

Išlaisvintas tik tas žmogus,

Kuriam ateina proto užtemimas;

Tada ir žiūri, šypsosi,

Sutinka su viskuo

Ir ašaros nebyra...

Ar virs pasaulis tuo,

Kad nebeskirsime,

Kas tiesą žemei skyrė?

Namai ir žmonės

2012-02-06T06:46:00.000-08:00

Namai, vieni už kitą aukštesni,

Per amžius augo, augo

Ir vis netilpdavo visi,

Net labai susiglaudę.

O žmonės vis iškalbingesni,

Jau niekas paslapčių nesaugo -

Kaimynai mato,

Kas prieš juos,

Už kito namo lango,-

Ir mylisi ar šiaip broliaujasi.

Namų stogai plokšti -

Ant jų ir katės riejasi,

Net kartais pjaunasi.

Gyvenimas kitoks -

Ne piramidės senosios,

Kur vien tik kambariai

Ir vartai uždari,

Pro juos ir saulės spindulys

Retai teprasibrauna...

Namų langai, langai,-

Kaip akys geidulingos,-

Spokso vis žiūrėdami

Visi į saulę...

Bet žmonių prigimtis -

Vis ta pati -

Gyvename.

Molio Motiejus

2012-02-06T05:56:00.000-08:00

Tėvelis sekė pasaką,

O gal tai buvo ir tikrovė,

Kad moteris nulipdė šventąjį,

Pastatė jį kampe

Ir pavadino jį Motiejumi,

Kad būtų atgaiva širdy.

Rytais, jam sukalbėjusi

Trumputę maldą,

Į padėjėją kreipdavosi ji:

„Atnešk, sūneli, vandens, malkų...

Betgi geriau jau aš pati“.

Ta begalinė Motinos

Ir Moters meilė -

Padėti, kiek gali, net negali,

Ir kiekvienam nušluostyti

Vis ašaras nuo veido,

Nors ir pačios skarelė

Jau išblukusi...

Nuo ko?Nuo nerimo ir aimanų,

Kad būtų jos vaikai geri.

Vėjo džiaugsmas

2012-02-06T05:18:00.000-08:00

Skiriu Algirdui M.

Žiemos medelis

Jau be lapų

Ir vėjas pučia kiaurai,

Visai atvirai;

Siūbuoja stagaras

Dar šįmet liaunas,

Bet nesiskundžia,

Kad tik jam blogai.

Visi miškai iš jų išauga -

Pavieniai būna neilgai;

Mažytė sėkla

Prie jo prisiglaudžia,

Šilumą pajaučia

Ir jau abiems gerai.

Nebūna vienišas ir vėjas -

Jis neša sėklą,

Sėja medelius

Ir džiaugiasi, kad jau pavasarėja

Ir šalčių nebebus.

Kur mūsų rankos,

Jei dar vienišas žmogus?

Gyvenimo pasaka

2012-02-06T05:00:00.000-08:00

Gyvenimo vertybės keičiasi

Juk ne kas dieną,

Bet bėga metai,

Atsiranda patirtis

Ir peržengi vis ribą,

Kuri pakeičia ir mintis.

Kuo dar maži žavėjomės,

Dabar jau – praeitis;

Ir pasakos, legendos

Apie gnomus, fėjas,

Apie gražuolį karalaitį,

Vis ant balto žirgo,

Nujoja jau į praeitį...

Bet lieka pasakų kūrėjas -

Gyvenimas.

Ir niekuo nepakeisi jo,-

Seki, seki, seki...

Viktoro gydytojams padėka už galimybę gyventi

2012-02-06T02:27:00.000-08:00

Svarbiausia žmogui -

Sveikata;

Gal net labiau,

Negu gyvybė.

Kaip ją turėti,

Kai graži likimo

Dovana

Atimama prieš laiką.

Esi bejėgis -

Be dienos šviesios

Ir be jėgų,

Nes tiktai siūlas -

Kraujo lašas

Teka gyslose,

Neleidžia išsiskirti

Su savais,

Kurie tave taip myli.

O tu palatoje -

Aplink balti chalatai,

Kurių nematai,

Tiktai jauti rankas,

Kurios tave lyg mažą vaiką

Kelia, gydo...

Kam gali žmonės

Būti dar labiau dėkingi,

Jei ne gydytojams, seserims?

Tik Motinai,

Kuri pagimdė.

Senolių išmintis

2012-02-05T13:22:00.000-08:00

Tėvelis sakė,

Kad seni vilkai nestaugia,

Jie žino nuo seniai

Savo visas valdas,

Jų kraujas gi supranta

Netgi rujos laiką,

Net orų permainas visas.

Jaunikliai tiktai gaišta laiką

Ir traukia būreliu,

Jeigu šmėžuoja prieš akis kažkas,

Tuoj puola, vaikosi,

Norėdami įkąst...

O mėnesiena šypsosi iš vaiko,-

Daugiau šešėlių turi

Ne bet kas,

Tiktai padūkęs vilkas,

Kuris pamiršo, nes paklaikęs

Jau neberanda kelio

Į senas landas.

Seni vilkai nestaugia

Niekada.

Toks pat ir šuo...

Iš pastebėjimų 7

2012-02-05T11:57:00.000-08:00

Kam knieti

Kitus pirštais pabadyti,

Tas tegu lenda į tinklus,

Kur vis dar žiopčioja

Aukso žuvelė,

Jau ištraukta į krantą...

Gal kitur, o gal pas mus.

Jinai plekšnoja uodega

Ir prašosi tik į namus,-

Jinai jau ne auksinė

Ir jos norai apkarpyti,

Prie geldos niekada

Jau nebebus...

Ir nebėra piktos bobutės,

Kuri valdyti panorėjo

Savo diedą ir kitus...

Paleisk į laisvę

Ir aukso žuvelę -

Ne tau jinai paklus.

Širdies laikrodis

2012-02-05T11:18:00.000-08:00

Nebūna valandos,

Kad niekur nekeliaučiau -

Kasdien lankau vaikus

Ir iš toli vaikaitį,-

Lyg tikrinčiau žingsnius,

Ar jie tikrai

Į širdies ritmą taiko,

Ar dar esu su jais...

Kaip greitai atsilieka

Mūsų laikrodis,

Jeigu tik ne tas laikas

Ir nesutampa

Laikrodžio rodyklės,

Kurios būna

Ne ant mano rankos

Ir ne mano laikrodžio...

O koks pasaulio

Išsibarstęs laikas

Ir kalendorius vis skaičiuoja

Dar kitaip datas,

Nei aš ir jūs,

O visur giminės -

To paties kraujo;

Kaip išsibarstę žmonės

Iš gimtinės Lietuvos...

Ar ilgu jums be jos?

Laike sustoju, vėl keliauju,

Kad tik priglausčiau jus

Prie širdies ritmo,

Prie žemės mylimos.

Gerumo angelas

2012-02-05T09:29:00.000-08:00

Kiekvienas įtarumas

Daro žmogų piktą,

Kai žvelgia į kitus iš aukšto

Negeru žvilgsniu;

Dažnai nepastebi,

Kad išsikreipia siela

Ir angelas nutolsta

Nuo gražių jausmų.

Visi mes esame tik žmonės

Ir angelai tarp artimųjų -

Netgi svetimų...

Priimk ištiestą ranką

Ir paduok kitam,

Jei kažkas ir atitolo,

Būk dosnesniu.

Pakils ir angelas,

Gal pasiklydęs ir nutolęs,

Nuo tavo gera

Linkinčių pečių.

Tylūs vakarai

2012-02-05T07:45:00.001-08:00

http://www.youtube.com/watch?v=bZ-JAUWIoiI&feature=related

Žiemą tylu,

O vasarą užgieda paukščiai -

Ir tiek tada garsų,

Kad gali eiti į miškus

Ištiesęs ranką,

Rytais pakelti galvą

Vyturėlio aukštyje,

Čiulbėti ir su juo...

Žiemos tyla

Vėl sugrąžina jaudulį,

Kas nepasiekta buvo

Net jausmu...

Dabar prie židinio

Skara balta,-

Kaip baltas paukštis,-

Prie jo tik aš ir tu...

Neišsipildžiusių svajonių aukštyje

Skrajosime šį vakarą abu.

Oi, bučinys saldus!

Laimingi skaičiai

2012-02-05T07:17:00.000-08:00

Dar nuo vaikystės įpratau

Tik prie gerųjų skaičių,

Prie labdaros darbų -

Tai palikimas iš tėvų,

Kurie savo namų ir durų

Nerakindavo, nes nebijojo

Nekviestų svečių...

Kas jau norėjo -

Geri, galėdavo ir šiaip ateiti,

O ir nesumąstysi,

Net ir labai norėdamas,

Ir nuo piktų...
Tie įsilaužia irpro užtvaras,

Užkopia ant stogų,-

Piktieji aitvarai nežino

Gražaus skaičiaus,

Nuo jų tik apsisaugosi

Geru žodžiu...

Mane augino pasakų šaly,

Kur tik maža mergaitė

Surado brolius ant uolų;

Ten paminėti visi geri skaičiai:

Dvylika brolių-juodvarnių juodų.

Būk tryliktas-laimingas

Ir tarp jų.