Kiemai nuo seno puošiami
Palangėse darželiais, –
Taip vertindavo ir mergelę,
Kad ji darbšti ir myli
Savo tėviškėlę…
O pačios dygsta ir pražysta
Tiktai pievų gėlės,
Jas greitai nušienauja
Ir kvepia daržinės,
Šiltas pienelis…
Iš kaimo keliasi žmogus,
O šilumą su savimi nešasi,
Mieste išnyksta būryje
Vardai ir pavardės,
O gėlėse atgimsta
Žemei meilė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą