Vyturių žemė

 

Gimtoji žemė mano,

Kur pievos sužaliavo,

Sava, kaip motinėlė,

Kuri augina klevą…

Iš jo pavasarėlį

Kasmet sula sruvena,

Geriu ją ir iš delno,

Su žydinčiais žiedeliais

Braukiau per baltą dangų...

Žemė man artimiausia,

Čia skalsus rugys brenda,

Grumste gelto iš molio

Ir jos akis atrandu…

Į žemę čia įspausta

Žirgelio pėdos laimė

Ir žemuogėlė rausta,

Lizdelį vaikams randi…

Mus žemė pamyluoja

Ir pakelia į saulę,

Su berželiu baltuoju

Linguojam susikibę,

Bendrą kalbą surandame.