Daug metų – senas,
Pagal gegutė kalbą
Ar kalendoriaus lapelius,
Kuriuos nuplėšia vėjas
Ir atneša naujus.
Senas žilvitis mena
Dar tuos metus,
Kai vilnyse siūbavosi
Eglinė valtelė
Iš kelių lentų…
Paseno ir prakiuro,
Sutrūnijo ir dulkės pasipylė,
Kaip medžio vidus.
Neilgas valties amžius,
Žilvitis, nuo seniai
Pakrantėje užaugęs,
Ne vieną valtį
Pakrantėje apkeitęs,
Dar lapus išskleis.
Kada einu pro šalį,
Sustoju ir stebiu,
Kaip lapai šnara,
Kaip virpina bangelės
Panirusios valties kraštus…
Kur aš, kur tu?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą