Mūsų laikas

Arti šilta pavasario diena, –

Žibutės jaučia ,

Mėlynos akelės toliau mato,

Stora lapų danga apklojo,

Nesušalo…

Ramu miške,

Ramiau gal tiktai danguje,

Kur mūsų broliai, sesės,

Tėvų tėvai,

Tėveliams žvakės dega žemėje…

Kartą pavasarį pražydo

Ir snieguolės baltos,

Taip juda žemės laikrodis…

Vieversiui išsprūdo:

„ Kelkis, kelkis, kelkis!’’

Daugiau šiais metais nebe pasikartos, –

Tai mano, tavo laikas.