Skiriu žemiečiams anykštėnams, o ypač – Dainiui Žąsinui.
Gerumas
gerumu sugrįžta, –
Tai
vieversys nuo grumsto
Iš
gimtų namų,
Tapt
takeliu per mišką
Atbėga
stirna
Ir
nusilenkiame kartu…
Gerumui
žodžių nepritrūksta,
Kaip
toli būtum nuo gimtų namų,
Tave
gimtinė pasitinka
Ir
savo tamsiu dūmu,
Ir
salstelėjusiu duonos kvapeliu…
Pavasaris
– pražysta
Mėlynos
žibutės,
O
vasarą – geltoni žiedai liepų,
Sielą
gydantys nuo kosulių,
Geriu
visus kvapus...
Keliu
į dangų
Penkialapį
dobilėlį,
Laimingos
kaimo pievos,
Visus
mus užauginusios,
Jų ateitimi tikiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą