Kol gali

Metinės Sydney

Nė vienos dalies nenupasakosi

Didingo gamtos grožio,

Ką pamatysi savo akimis, –

Žvalgaisi į visas pusis,

Paeini ir vėl grįžti…

Nė vieno garso neišgausi

Muzikos instrumentais,

Ką gamtoje girdi, –

Savaip ir paukščiai čiulba

Dienomis ir naktimis…

Paklūsta net aukščiausias kalnas,

Kada į jį drąsiai kopi,

Matai nuo jo,

Kaip kyla saulė,

Kaip nusileidžia debesėlių pakrašty…

Kai išgirsti iš tolo,

Kaip vandenynas šniokščia, –

Trauka ši – įstabi, –

Banga nusirita ir vėl sugrįžta,

Tarsi akmuo tau nuo širdies,

Švarus tampi…

Tada ir supranti,

Kad verta eiti priešaky,

Į kalną kopti,

Kol gali.