Senukai

Sėdime prie stalo,

Dantys nebeklauso,

Kremtame ir dažome

Vis į sriubą šiltą…

Šaukštai dreba rankose,

Trenkiasi į kraštą,

Vienas kitas lašas

Žiū ir išsitaško…

Lovos – tokios siauros,

Užsiimi kraštą,

Pastumia alkūne,

Šonkauliai net braška...

Baramės ir taikomės,

Žodžiams nėra galo,

Nors ir dantys mąžta,

Svetimus jau valomės…

Vis ne vienas būni,

Kai vėplini imtis

Paskutinio šaukšto, –

Vaikai išvažiavę

Mokos kito rašto

Į pasaulio kraštą...