Vandens lelijos

Gyvenimas sudėtas,

Tarsi pagal žvaigždyną, –

Kas bloga, tolsta ir nuskrieja

Į begalybę…

Gėris lieka virš vandens

Balta puta prie kranto prisišliejęs,

Graibstau lašus

Ir tirpsta jie delne,

Įsigeria per odą

Net į pačią širdį…

Kaip gera jausti gaivų vėją, –

Jis atneša bangas,

Pašiaušia ir nutildo,

Linguoja pakraščiais nendres,

Saulė praskleidžia

Geltoną ir baltą leliją…

Antelės sušaukia vaikus,

Paskabo jiems žolių ir padalija, –

Gerumu, meilės įžadais

Susaistyti mes esame

Nuo pat gimimo…

Kaip tu, taip aš,

Gausiname šeimas,

Kad vėl žydėtų

Kiekvieną vasarą

Vandens lelijos.