Uogos

Mieste paukšteliai –

Visą žiemą sotūs,

Lygios plunksnos,

Gelsvais snapais

Ir čirškia jie prie lango,

Mano, kad įleis.

Prie gatvės – dideli namai,

O kiekviename kieme – po medį,

Pakabintos lesyklėlės supasi

Ant šakų dažnai.

Nenuskintos erškėtrožės,

Rojaus obuoliai,

Dar juodos uogos mirga,

Nenulestos ilgai.

Ant sienų karstosi vijokliai,

Šypsosi vaikai, –

Ištirpo Senis Besmegenis

Ir jo maitinti nebereiks.