2019 m. kovo 13 d., trečiadienis

Priedermė – mylėti artimą




Gamta įpratusi paslėpti
Net giliausius randus:
Apauga samana žalia,
Dažnai pilka,
Akmuo – suskaldytas,
Medis – pakirstas,
Bet dar gajus iš kelmo,
Gėlė išleidžia
Naują stiebą
Nuskinta…
Žmogus per savo amžių
Tokių prisirenka ne vieną
Ir nešasi kryželį – be kojų iki kelių,
Rankų abiejų, be plaštakų,
Akių šviesos,
Klausos,
O būna reikalingas,
Kol plaka jo širdis
Krūtinėje, –
Žalioje žemėje
Kito gyvenimo nėra…
Kai sutinku,
Sakau: „Myliu tave’’,
Kartoju mintyse.




Komentarų nėra: