Gerumo spindulys

Gėles pažįstame iš žiedo,

Žalių lapų,

O žmones – iš gerų akių,

Giriame ir darbus,

Rankas, kurios sukūrė

Visiems gėrį,

Pasėjo vasarojų,

Pasodino medelius.

Mūsų gamta – tai didelis pasaulis,

Žemės puošnus veidas,

Apgaubtas spindulių,

Į dangų žiūrime

Ir matome jame gyvenimą, –

Kai lyja, prisimerkiame,

Bet geriame jo lašą

Į save sykiu

Ir su geru žodžiu.