2019 m. kovo 6 d., trečiadienis

Draugystės vardu



Aš – obelis,
Nubalintu kalkakmeniu kamienas,
Kad būtų švarūs obuoliai,
Nekristų pūvantys,
Nesukirmytų,
Prieš laiką nenukristų
Nuo šakų…
Aš – obelis,
Į dangų pasistiebusi,
Žiūriu, kur krenta ir nurieda
Sunokę vaisiai,
Saldūs, rūgštūs – nesvarbu,
Keliu pavasarį kiekvieną žiedą,
Iš jų bus pusė ir tuščių,
Bet jie kvepės ir trauks
Bitę kiekvieną,
Lyg balta garbana prie smilkinių.
Tu – mano žiedas,
Jaunystė, niekada nesikartojanti
Rojaus sode Ieva,
Tarp kitų obelų.




Komentarų nėra: