Tvariniai

Dažnai kažkur skubėdami

Prabėgame pro šalį,

Nepasisveikinę, žodžio netarę,

Sugrįšiu, kai turėsiu laiko,

Pakalbėsime ilgiau…

Parėjo laikas – pamiršau,

Ką tada norėjau pasakyti,

Gal „sveikas ar atsiprašau’’…

O horizonte tavęs – nematyti,

Ar tu dar gyvas,

Ar prisimeni – buvau,

Paskambinsiu,

Kada turėsiu laiko, –

Telefoną pamiršau…

Sustojau kryžkelėje – kelias baigėsi,

Jėgų labai mažai,

O vieškelis – vien smiltys,

Grindinys išardytas,

Akmenys išvežti,

Smulkiai suskaldyti – į šipulius

Ir naujam namui išmaišyti,

O gal paminklą lies…

Kas tvers ilgiau?