Skalsos visiems

Padariusi pietus,

Apsižvalgau, ko trūksta…

Ogi – nieko, –

Parduotuvė – netoli,

Viskas – šviežia,

Vaisiai atvežtiniai,

Kartais ir savi,

Dedi ant stalo

Ir ganai akis,

Lyg ir viskas vietoje,

Šaukštai ir peiliai

Nušveisti...

Nėra sūnaus šeimos,

Jisai – toli toli,

Gerai, kad ne tremty,

Matau vaikaitį tik internete,

Kuris manęs nematė,

Nelaikiau ant kelių,

Suklupusio nekėliau,

Bet viskas – ateity…

Laiminu stalą

Senovine malda,

Kaip laimindavo ir mama,

Prisimenu tėvelį,

Brendantį per pusnis,

Kvapnų grūdą malantį, –

Viskas buvo sava,

Bet gniaužia netektys,

Juoda duona - rupi...

Skalsos linkiu prie stalo,

Gerumas – duonos trupiny.