2019 m. vasario 28 d., ketvirtadienis

Išlukštenta varpa




Augalas minta iš žemės
Naujomis šaknimis,
Per stiebą ir gyvybę kelia,
Kai susikaupia jėgos,
Išsiskleidžia saulėje
Ir žydi tylomis…
Kelias dienas vėjas kedena,
Bitės pasiima,
Kas joms brangiausia,
Ir nešasi į avilį,
Nubyra vėl žiedadulkės į žemę,
Nors niekada ir nesudygs…
Išsiaugina sėjai želmuo varpą,
Viršūnė jos – visai tuščia,
Tuščia ir apačioje,
Tik vidurys jos – auksas,
Prinokęs grūdas prašosi
Į žemę, duonos kepalą,
Kaip subrandintos mintys
Visų galvose…
Tuščias iškūlę išmetame,
Nusijoję vėjuje,
Gyvendami lukštename,
Pasėjame tik auksines,
Dangaus mums skirto laiko
Baigtyje.



Komentarų nėra: