Šventiniai trupiniai

Baltus balandžius

Leidžiame į laisvę,

Kad kiltų jie virš aikščių

Per šventes

Nejausdami miglos,

Šiokiadieniais mankština

Jie sparnus dėl švenčių

Ir tupia ant peties,

Ką matė, pasakoja

Mažam draugui žvirbliui,

Kurio lizdelis – menkas,

Perpūstas vėjų ir šalnos

Pastogėse palangėje,

Kur vienas grūdas – aukso vertas,

Kaip mūsų godos

Ateities šviesios...

Kol žvirblis jaus nepriteklių,

O dažnai – alkį,

Nebus ramu pastogėje

Nė ant šakos,

Balti balandžiai mėlynuos

Nuo šalčio,

Nešdami ir negandą

Ant uodegos.