Džiūstantys lapai

Kalbiesi su pažįstamais,

Kurie tau – ypač brangūs,

Nuo pat mokyklos suolo

Jų brydes seki,

Susikerta keliai

Ir viskas atsinaujina, –

Nieko nebūna praeity…

Linki rytais,

Kad visą dieną sektųsi,

Sveikatos iš dangaus prašai,

O mūsų jėgos – tokios mažos,

Bet norai dideli…

Pakelčiau ir nuo sniego

Nupūstą šakelę,

Užkelčiau vėl ant medžio, –

Lapų laimė, kol žali...

Mes – neseni,

O dangus lemia,

Kiek tos jėgos savyje turi, –

Kaip džiūstame nukritę,

Šypsodamiesi saulei,

Laikome paslapty.