Neturiu
nieko prie savęs,
Vėjas
išbarstė sapną,
Lyg
pernykštį sniegą,
Likau
plika šaka
Ir
jos šešėlis,
Ilgas,
lėtas…
Neturiu
nieko rankoje,
Laikau
tik plunksną,
Kuri
eilute nubėga
Ir
pėdsaką palieka…
Neturiu
nieko savyje,
Kas
graužtų naktimis,
Prikeltų
ir iš miego,
Turiu
ramią melodiją,
Nesu
nei jai, nei tau
Jau
šiandien konkurentė...
Broli,
sese,
Mes –
tiktai poetai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą