Pagyvenusiems

Vijokliu noriu būti,

Kad iškentus šaltą žiemą

Pakilčiau nuo šaknų

Ir įsisprendusi žaliuočiau,

Leisčiau naujus ūglius…

Vijokliu noriu būti,

Nes jis – labai kibus,

Be rankų ir be kojų,

Pasieka ir pušų viršūnes,

Apraizgo ir kitus…

Kaip rudenėjant jis parausta,

Tarsi jaunas bernelis,

Bet darosi švelnus

Ir žilstelėjęs,

Siūbuoja vėjuje guvus…

Dainuoja miškas prisikėlęs,

Papuoštas tik vijokliais,

Geltonu apynio spurgu,

Visai, kaip tu.