Mūsų sodai

Gražu po obelimi pavasarį,

Žiedais apsipilta ir kvepia,

Bitutės dūzgia,

Tarsi avily,

Varnėnai drevėse peri

Ir šnekasi…

Jauku ir vasarą sode,

Mažyčiai vaisiai mezgasi,

Jie – dar vaikai,

Kiekvienas ir savaip žavus,

Raudonskruostis, šveplas…

Ramybe dvelkia obelis,

Ruduo jau obuolius nuskabė,

Pasėjo jos vaikus...

Matai, žolėje slepiasi.

Žiema nubalina šakas,

Šarma ir liemenį aptraukia,

O šaknyse – gyvybė,

Gimstanti iš naujo,

Kalasi.