Kol
mes maži,
Esame
kiškučiai,
Žavios
voveraitės,
Švelnūs
kačiukai,
Mylimi
ir glostomi,
Žavimės
besižvalgydami aplinkui,
Pamirštame
ir mamą,
Tėtį
ir senelį,
Kurie
atvėrė mums duris
Į
paslaptingą šalį…
Užaugę
žvelgiame į kelią
Ir
viską darome,
Ką
matėme tik namuose,
Akimis
lygiuojamės į dangų,
Dainuojame
net eidami gatve,
Pažiūrime
ir į suolelį,
Kur
sėdi mūs seneliai
Ar
eina dar šalia,
Pasiramsčiuodami
lazda.
Mes
nieko nepakeisime,
Laikas
valdo valią,
Gyvenimo
prasmė – tik vaikuose,
Bet
ten sugrįžti nebegalima,
Jaunystė
buvo tam duota.
Pašokime
su lapais,
Krintančiais
nuo medžių,
Mintyse.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą