Globoja
voverės riešutėlius,
Kiekvieną
sėklą, grūdą,
Išsirenka
sveikus,
Prinokusius,
parudusius...
Iš
kur jos žino,
Kas
jų viduje,
Kur
kirmėlė graužia prigludusi?
Vis
matome sveikus,
Kas
šoka ir dainuoja,
Užpildo
salėse scenas ir ekranus,
Jiems
plojame…
O
klounas stovi vis prieš mus:
Dirbtinė
nosis,
Su
kutais kepurė,
Išpieštas
veidas nuo anų laikų,
Kai
linksmino turtuolių rūmus…
Kodėl
nežiūrime,
Kas
jo viduje,
Ar
duonos šiandien turi?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą