2018 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis

Mūsų abiejų ruduo




Į rudenį nepanašu,
Kai miške paukštis čiulba,
Aplink – žalia žalia…
Tiktai laukinės obelies
Vėjas papurtė šaką,
Nukrėtė vaikelį…
Į rudenį nepanašu,
Kai širdyje – gyvas pasaulis,
Norisi apkabinti dar medžius,
Bežiūrint vis į skaistų dangų…
Į rudenį nepanašu,
Kada aplinkui – šitiek meilės:
Burkuoja kažkur netoli
Dar mėlynas balandis…
Į rudenį nepanašu,
Kai mes abu dar stovime
Po žaliu medžiu,
O viršuje saulutė šildo,
Praskrenda drugelis…
Į rudenį jau panašu,
Kai beržo kasos gelsta,
Sėja į žemę vaikelius,
Vėjelis plaiksto krentantį lapelį,
O mes jau skrendame
Į naują brandos kelią.






Komentarų nėra: